„Kiek žinau, pirmosios diskusijos dėl tokios darbo grupės sukūrimo Vyriausybėje yra pradėtos ir institucijos pradėjo dialogą. Noriu pabrėžti, kad tai darbo grupė, kuri įvertins, kaip tas procesas toliau turėtų būti plėtojamas, mes dar nekalbam apie kreipimąsi  o apie tokio kreipimosi galimybės įvertinimą“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovas taip atsakė į klausimą, ar Lietuva pradėjo formalius žingsnius siekiant paduoti A. Lukašenką tarptautiniam teismui.

Klausiamas, ar pats mato tam pagrindą, ministras atsakė: „Politiškai taip, bet čia turėtų kalbėti teisininkai“.

Paklaustas, dėl kurių konkrečiai veiksmų A. Lukašenkai galėtų būti inicijuotas procesas, G. Landsbergis teigė, jog tai yra per ankstyvas klausimas.

Šiek tiek per ankstyvas klausimas, nes kreipimasis gali būti tiek dėl paties Lukašenkos, tiek dėl režimo.

„Šiek tiek per ankstyvas klausimas, nes kreipimasis gali būti tiek dėl paties Lukašenkos, tiek dėl režimo, valstybė gali būti paduodama (teismui), žinau, kad diskusijos yra tik prasidėjusios. Įvertins profesionalai pasitelkdami tarptautinius ekspertus visas galimybes“, – teigė ministras, kartu patvirtindamas, kad teisiškai yra dokumentuojami galimi bylos įrodymai.

Lietuvos ir 16 kitų Europos parlamentų komitetų pirmininkai prieš porą savaičių kreipėsi į Europos Sąjungos ir NATO vadovus, siūlydami inicijuoti tarptautinį teismo procesą prieš A. Lukašenką.

Europos politikos klausimus kuruojančių komitetų vadovai siūlo Baltarusijos bylą perduoti Tarptautiniam Teisingumo Teismui, nes, anot jų,  A. Lukašenkos režimas pažeidė tarptautines konvencijas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą.

Ragina išlikti budriems

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia, kad yra matomi tam tikri migrantų krizės deeskalacijos ženklai, tačiau atsiranda vis naujų signalų, įspėjančių apie galimą nelegalių migrantų skaičiaus išaugimą. Anot ministro, Lietuva turi išlikti budria, nes bet kuriuo metu Baltarusijoje esantys asmenys gali būti siunčiami atgal į Europą.  

Tie žmonės, kurie Baltarusijoje vis dar yra, tiesiog Lukašenkos vienu piršto spragtelėjimu gali būti atsiųsti atgal.

„Tam tikri deeskalacijos ženklai yra, bet tikrai negalima sakyti, kad krizė pasibaigė, nes nesame niekaip įtikinti, kad nauji skrydžiai neatsidaro į Minską. Pasirodo vis nauji signalai, prieš kelias dienas Irako kelionių agentūrų socialinėse paskyrose pasirodė informacija apie palengvintas Rusijos vizas. Akivaizdu, kad krizė vienokia ar kitokia forma gali toliau plėtotis, todėl mums reikalingas budrumas ir tie instrumentai, kurių nuolat prašome iš Europos Sąjungos“, – penktadienį Užsienio reikalų ministerijoje kalbėjo G. Landsbergis.

G. Landsbergis priduria, kad pagerėjusi situacija prie Lietuvos-Baltarusijos bei Lenkijos-Baltarusijos sienų neužtikrina, kad prieš kelias savaites vykusios situacijos nepasikartos. 

„Nepaisant to, kad tokio spaudimo į sieną, koks buvo prieš kelias savaites, ypač Lenkijoje, dabar nefiksuojame, nereiškia, kad bet kurią dieną negalime grįžti atgal. Tie žmonės, kurie Baltarusijoje vis dar yra, tiesiog Lukašenkos vienu piršto spragtelėjimu gali būti atsiųsti atgal“, – pridūrė ministras.

G. Landsbergis greitu metu ketina vykti į Iraką

G. Landsbergis teigia, kad greitu metu vyks į Iraką derėtis dėl nelegalių migrantų grąžinimo galimybių atgal į jų kilmės šalį. Anot ministro, siekiama sukurti precedentą, kad Irako Vyriausybė pakeistų savo poziciją ir nuspręstų savo noru nesutinkančius piliečius priimti atgal. 

„Panašu, kad vėl laukia mano vizitas į Iraką kalbėtis būtent apie tai, kokios papildomos paskatos gali būti pačiai Irako vyriausybei priimti žmones atgal pas save. Tikrai, kaip ir premjerė vakar minėjo, tos diskusijos nėra niekaip pasibaigusios, jomis suinteresuota ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės (...). Diskutuojant su Iraku, tikimės ir partnerių paramos, kad vis dėlto plėstume grąžinimo galimybę ir kuriame tam tikrą precedentą“, – penktadienį užsienio reikalų ministerijoje kalbėjo G. Landsbergis. 

Panašu, kad vėl laukia mano vizitas į Iraką kalbėtis būtent apie tai, kokios papildomos paskatos gali būti pačiai Irako vyriausybei priimti žmones atgal pas save.

Anot ministro, Lietuva grąžinimo procesą jau dabar efektyviai vykdo, tačiau reikia kalbėti apie naujus europinius instrumentus, kurie padėtų procesą įgyvendinti dar efektyviau. 

„Lietuva yra traktuojama Europoje kaip nelegalius migrantus efektyviai grąžinanti valstybė. (...) Galėtų būti efektyvesnė, bet kalbame apie europinius naujus instrumentus, kurių reikia. Iš to, ką mes turime dabar, grąžinimai, finansiniai paketai, sąlygos, darome geriausią, ką mes galime“, – kalbėjo ministras. 

ELTA primena, kad Irakas priima tik savanoriškai sutinkančius grįžti nelegaliai sieną kirtusius piliečius.

Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, į Lietuvą mėgino patekti apie 7,5 tūkst. nelegalių migrantų.

Europos Sąjunga ir JAV dėl migrantų krizės kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kuris, jų teigimu, keršija už Bendrijos sankcijas jo režimui, įvestas dėl represijų prieš opoziciją.