- Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog Lietuva nekeičia savo politikos Kinijos atžvilgiu, o pastarosios taikomas ekonomines sankcijas Lietuvai vadina greičiausiai neteisėtomis.
„Lietuva savo politikos į Kiniją de fakto niekada nekeitė. Kinija nusprendė taikyti nepaskelbtas, greičiausiai neteisėtas priemones prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą. Tai yra reikalo esmė“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras, atsakydamas į klausimą, ar dėl Kinijos spaudimo ir neigiamos visuomenės reakcijos ketinama keisti šalies užsienio politiką Kinijos atžvilgiu.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu bendrovės „Vilmorus“ gruodžio 10-18 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. gyventojų neigiamai vertina Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu, o 13 proc. – teigiamai.
G. Landsbergis teigė manantis, kad kai kurie apklausos klausimai nebuvo tiksliai suformuluoti.
Kinija nusprendė taikyti nepaskelbtas, greičiausiai neteisėtas priemones prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą. Tai yra reikalo esmė.
„Sunku yra pasakyti, kas yra Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu. Aš galbūt formuluočiau klausimą, ar Lietuva turi palaikyti, sutikti su Taivano žmonių siekiu vadintis taivaniečiais“, – sakė ministras.
„Man rodos, tas klausimas yra svarbesnis šitame kontekste. Jis suformavo Kinijos atsaką Lietuvai ir, tiesą sakant, dabar jau Europai“, – pridūrė G. Landsbergis.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kilus diplomatiniam konfliktui, Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Sinkevičius: EK Ukrainai šiemet siūlo skolinti 9 mlrd. eurų
Europos Komisija (EK) Ukrainai šiais metais siūlo skolinti 9 milijardus eurų – pinigai būtų skirti palaikyti karo nualintai šalies ekonomikai, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. ...
-
A. Armonaitė: Lietuva galėtų sukurti Ukrainos atstatymo fondą
Svarstant, kaip padėti karo niokojamai Ukrainai, Lietuva galėtų ne tik dalyvauti atstatant sunaikintą svarbią šalies infrastruktūrą, bet ir pati sukurti Ukrainos atstatymo fondą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonait...
-
S. Jakeliūno ieškinys G. Landsbergiui lieka atmestas4
Vilniaus apygardos teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą atmesti europarlamentaro Stasio Jakeliūno ieškinį užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui dėl tariamų grasinimų Konstitucinio Teismo teisėjams. ...
-
Partnerystės įstatymo nepalaikę liberalai dvejoja ir dėl Civilinės sąjungos3
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen „konservatyviu kompromisu“ įvardintas Civilinės sąjungos įstatymas, panašu, neįtikino dalies kolegų iš Liberalų sąjūdžio. ...
-
Kalvarijos administracijos direktoriaus paieškos ir toliau stringa
Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus paieškos ir toliau stringa – dabartinei daugumai neįtiko du mero pasiūlyti kandidatai. ...
-
Lietuvos ambasadore Graikijoje skiriama L. Skerstonaitė
Lietuvos ambasadore Graikijoje skiriama diplomatė Lina Skerstonaitė. ...
-
Vyriausybė atšaukia ambasadorių Rusijoje, uždaro konsulatą Sankt Peterburge
Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė iš ambasadoriaus Rusijoje pareigų oficialiai atšaukti Eitvydą Bajarūną. ...
-
D. Nausėdienė Baku universitete atidarė V. Krėvės-Mickevičiaus vardo auditoriją
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Azerbaidžano valstybiniame ekonomikos universitete atidarė Vinco Krėvės-Mickevičiaus vardo auditoriją. ...
-
Seimo komitetas nepritarė E. Šileikio kandidatūrai į LAT3
Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komitetas trečiadienį nepritarė, kad buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis būtų skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju. ...
-
Baltijos šalių premjerai: Suomijos, Švedijos narystė NATO sustiprins regiono saugumą1
Baltijos šalių premjerai „visiškai pritaria“ Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO ir teigia, jog toks Skandinavijos šalių sprendimas turėtų sustiprinti kolektyvinį saugumą. ...