„Mes nedalyvausime balsavime. Beveik visa Seimo valdyba, išskyrus tuos žmones, kurie pagal Seimo Statutą privalo būti paskirti į valdybą kaip, pavyzdžiui, opozicijos lyderis, yra paskirti su valdančiųjų pritarimu arba jų teikimu. Mano požiūris yra toks, jeigu patys paskyrėte, patys ir atšaukite, mes nedalyvaujame Remigijaus Žemaitaičio paskyrime:  nei mes jį teikėme, nei mes jam pritarėme, nei  matome  dabar galimybę ar reikalą dalyvauti jo atšaukime. Tai yra tikrai valdančiųjų klausimas... Jeigu neįtikau, tada rengiama  didžiulė keršto akcija, kaip tą žmogų  iš pareigų pašalinti. Paliekame valdantiesiems patiems išsiaiškinti“, – žurnalistams  antradienį  sakė G. Landsbergis.

Nei mes jį teikėme, nei mes jam pritarėme, nei  matome  dabar galimybę ar reikalą dalyvauti jo atšaukime.

Paprašytas įvertinti R. Žemaitaičio darbą, jis sakė, kad tikrai yra buvę visokių situacijų su R. Žemaitaičiu ir  su jo pirmininkavimu. „Nėra jis opozicijos paskirtas, ar ypatingai mėgstmas“, – sakė G. Landsbergis.

Politikas nesiėmė  prognozuoti, kaip pasibaigs slaptas balsavimas dėl R. Žemaitaičio.

„Sunku man pasakyti,  nesiimu spėlioti, gali būti, kad Remigijui bus sunkiau surinkti paramos negu atsitiko su Viktoru Pranckiečiu“,– mano konservatorių  lyderis.

Antradienį Seimas ketina balsuoti dėl „tvarkiečio“ R. Žemaitaičio atleidimo iš Seimo pirmininko pavaduotojo pareigų.

Po slapto balsavimo turėtų paaiškėti, ar Seimas patenkins 44 Seimo narių reikalavimą atleisti R. Žemaitaitį.

Seimo Statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.