Drama Seime temdo susitarimų dėl krašto gynybos ir užsienio politikos likimą

„Teoriškai žiūrint pasirašymas tampa sudėtingas, tačiau mes nekalbame apie tai, kad dabar viską braukiame. Bet formaliai tikrai nemanau, kad jis (susitarimas – ELTA) bus artimiausiu metu įmanomas“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

„Jei požiūris yra toks, kad opozicijos reikia tik tam, kad būtų pasirašytas vienas ar kitas susitarimas... Toks požiūris nėra teisingas. Perfrazuojant tai, kaip valdantieji pasakė prezidentui: negali būti selektyvus požiūris į opoziciją“, – pridūrė ekspremjeras.

Kita vertus, S. Skvernelis pažymėjo, kad į skirtingas Seimo sales politikus susodinę nesutarimai dar nereiškia, jog opozicijos atstovai atsitraukia nuo saugumo požiūriu svarbių klausimų.

Perfrazuojant tai, kaip valdantieji pasakė prezidentui: negali būti selektyvus požiūris į opoziciją.

„Susitarimai yra svarbūs ir nėra taip, kad mes atsisakome valstybei svarbių sprendimų. Jokiu būdu. Net atvirkščiai, mes net siūlome tuos sprendimus. Derinimo procesas turi vykti. Bet kalbant apie patį formalizavimą... Turbūt atrodytų labai keistai, jei po tokio veiksmo ir požiūrio į opoziciją, mums sakytų: sėskitės ir pasirašysime, kadangi susitarimas labai reikalingas, o po to mes vėl selektyviai jūsų nematysime ir negirdėsime“, – teigė politikas.

„Bet faktas yra tas, kad kol yra taip, tai natūralu, kad procesas natūraliai sustos“, – akcentavo S. Skvernelis.

L. Kasčiūnas: prie susitarimo galėsime grįžti tada, kai būsime visi ataušę

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas neatmeta, kad dėl kilusių aistrų tarp opozicijos ir valdančiųjų pasirašyti susitarimą dėl krašto gynybos ir saugumo gali tekti tik rudenį. Vis tik L. Kasčiūnas nelinkęs to sureikšminti, mat, jo teigimu, šiuo metu niekas netrukdo atlikti darbus ir be surinktų parlamentarų parašų.

„Susitarimas yra strateginis, keleri metai į priekį. Tai, jei opozicija grįš į darbą po savaitės, dviejų, trijų ar net ir rudenį, jis niekur nedings ir bus galima judėti toliau į priekį. Aišku, parašai suteikia tvarumo, bet niekas netrukdo darbus daryti ir dabar“, – teigė NSGK pirmininkas.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Opozicijai pareiškus abejones dėl dokumento pasirašymo, L. Kasčiūnas tikisi, kad šie bent jau širdyje pritars siūlomoms idėjoms, o, anot jo, nukritus politinei temperatūrai, susitarimą pasirašys.

„Bet mes judame toliau ir, aš manau, kad daugeliui dalykų pritars ir opozicija, jei ir nebalsuodami, bet gal bent širdyje pritars, ir mes kažkada sugrįšime prie šio reikalo ir formalizavimo, kai nukris politinė temperatūra ir būsime visi ataušę“, – komentavo L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvos politikai inicijavo dviejų susitarimų – dėl užsienio politikos ir krašto gynybos – pasirašymą. Kaip kalbėta anksčiau, susitarimą dėl krašto gynybos partijoms pavyko iš esmės suderinti. Daugiau ginčų kilo ruošiant susitarimą dėl užsienio politikos. Čia išsiskyrė valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu. Gegužės pabaigoje „valstiečių“ partija pranešė, kad susitarimo dėl užsienio politikos nepasirašys, o parašą po susitarimu dėl krašto gynybos LVŽS padės tik su viena sąlyga – jei valdantieji atsitrauks nuo „valstiečiams“ neįtikusių iniciatyvų.

Seime seniai nematytas konfliktas

Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos prasidėjo antradienį Seime diskutuojant dėl opozicijos inicijuotos interpeliacijos žemės ūkio ministrui. Opozicija piktinosi tuo, kad valdantieji nesutiko su antradienio posėdžio metu paprašyta pertrauka Kęstučio Navicko interpeliacijai. Jos opozicija paprašė siekdama sau norima linkme pakeisti balsų pusiausvyrą Seime. Tačiau valdantieji trečiadienio rytą sušaukė neeilinį Seimo posėdį. Šį posėdį opozicija boikotavo, o valdantieji balsuodami pritarė K. Navicko atsakymams.

Galiausiai konfliktas įsismarkavo ketvirtadienį. Opozicija, pareiškusi, kad valdantieji negerbia jos teisių, nusprendė posėdžiauti atskirai kitoje posėdžių salėje. Čia per kelias valandas parengė rezoliuciją, kurioje išdėstė reikalavimus valdantiesiems.

Rezoliucijoje kreiptasi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru K. Navicku. Taip pat ragina Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. Taip pat opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui.