„Manau, jeigu priimtas sprendimas (atidaryti sieną – ELTA), tai parodys mūsų pralaimėjimą ir nusileidimą Baltarusijos pusei. Dėl tų neprofesionaliai padarytų žingsnių Baltarusija pasieks tai, ką norėjo pasiekti – atidarytas sienas“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

Pasak politiko, svarbus klausimas yra tai, kuriuos pasienio punktus planuojama atidaryti. Nors premjerė Inga Ruginienė antradienį teigė, kad svarstomas Medininkų ir Šalčininkų postų atidarymas, demokratas nemano, jog tai turės daug reikšmės.

„Jeigu atidaro du, tai galima ir visus. Koks dabar skirtumas, jeigu mes parodėme, kad mums, kaip valstybei, sąlygas gali diktuoti Minskas?“ – retoriškai klausė S. Skvernelis.

Parlamentaras pabrėžė ir tai, kad sprendimas atidaryti sienas sukurtų precedentą Aleksandro Lukašenkos režimui spausti Lietuvą ateityje.

„Jeigu tu sugebi, turėdamas gerą įrankį, atiduoti iniciatyvą oponentui, tai jis ir naudos tuos dalykus. Nereikia būti dideliu strategu. Elementarus kompetencijos klausimas nesuprasti, jog Baltarusija mūsų vežėjus naudos kaip įkaitus. Taip ir buvo padaryta“, – kalbėjo demokratų pirmininkas.

Saulius Skvernelis / P. Peleckio / BNS nuotr.

L. Kasčiūnas: palaukime rezultatų

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas neskubėjo vertinti galimo Vyriausybės sprendimo ir paragino pirmiau palaukti šio sprendimo rezultatų.

„Luktelkime rezultatų. Pirmiausia, apie kokių punktų atidarymą kalbame, nes Lukašenka reikalauja daugiau punktų atidaryti. Tuomet kas bus su vilkikais – grįš ar negrįš, reikės mokėti baudas ar nereikės“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

„Dar nėra istorijos pabaiga. Kai mes matysime rezultatus, tada ir galėsime parašyti įvertinimo balą“, – pridūrė konservatorius.

Politikas taip pat neatmetė varianto, kad toks sprendimas sukurtų precedentą Minskui spausti Lietuvą ir ateityje.

„Baltarusija savo santykius su kaimynais dažnai grindžia principu „sukuri problemą, o po to verti bendradarbiauti“. Sodini prie bendro stalo, tada Lukašenka reikalauja sankcijų nuėmimo ir kitų jam reikalingų dalykų. Jo politikoje taip yra visada“, – sakė L. Kasčiūnas.

Parlamentaras taip pat pakartojo praeitą savaitę išsakytus žodžius, kad Vyriausybė turėjo numatyti galimus Baltarusijos atsaką į pasienio punktų uždarymą. Be to, pažymėjo jis, reikėjo užsitikrinti ir bendrą poziciją su kaimyninėmis šalimis.

„Mano įsitikinimu, čia yra didžioji mūsų diplomatijos nesėkmė, kad mes neužsitikrinome Latvijos ir Lenkijos paramos, nes uždaryti vieniems, kai kiti kaimynai palieka punktus atidarytus ar juos atidaro kaip lenkai, šiuo atveju, neduoda prasmės. Baltarusiai tada turi galimybę žaisti tarp kaimynų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas / J. Kalinsko/ELTOS nuotr.

Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių susitikimą įvertino skeptiškai

Antradienį neveikiančiame Lavoriškių pasienio kontrolės punkte įvyko Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių susitikimas. Tačiau S. Skvernelis dėl šio žingsnio išliko skeptiškas ir vadino tai saviapgaule. Anot jo, galutinius sprendimus vis tiek priima Minskas.

„Sprendimai priimami Minske. Tai, kad kažkas ten su kažkuo pasikalbėjo, nieko nereiškia. Jeigu Minsko pasieniečiams ar kitoms tarnyboms bus duotas Minsko nurodymas kovoti su kontrabanda, tai taip ir bus daroma“, – sakė politikas.

„Jeigu čia bando susitikti, pakalbėti ir pasišnekėti, tai reikia kažkaip visą šitą suvynioti į padoresnį popieriuką. Akivaizdu, kad šiuo atveju mums nepavyko pasirodyti kaip tvirtai valstybei, ginančiai savo interesus ir gebančiai juos atstovėti“, – akcentavo jis.

Tuo metu L. Kasčiūnas mano, jog net ir šiuo klausimu reikia sulaukti vykusio susitikimo rezultatų.

„Vertinsime tada, kai matysime rezultatą, kažkaip išimti iš konteksto ir vertinti nėra prasmės. Kažkokiame techniniame lygmenyje tai gali vykti. Tik vėlgi, klausimas, ko buvo prašoma, kaip mes gynėme savo nacionalinius interesus ir, galų gale, kaip mes patys išeisime iš šitos situacijos“, – kalbėjo konservatorius.

Politikas sutiko, jog galutinius sprendimus priima A. Lukašenka. Vis dėlto, sakė jis, tokio lygio pokalbiai leidžia pamatyti, kaip mąsto kita pusė.

„Tokie techniniai susitikimai gali leisti pajusti jų mąstymo algoritmus, kaip kita pusė dėlioja strategiją“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Kaip skelbta, antradienį įvyko NSK posėdis, po kurio Vyriausybei rekomenduota apsvarstyti Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų atidarymą. Kaip teigė I. Ruginienė, šis klausimas yra įtrauktas į Vyriausybės trečiadienio darbotvarkę.

ELTA primena, kad spalio mėnesį kelis kartus fiksuoti kontrabandą gabenę meteorologiniai balionai iš Baltarusijos, sutrikdę oro uostų veiklą.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Vyriausybė nusprendė mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždaryti paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija. Vykimas per Šalčininkų punktą visiškai nutrauktas, tuo metu Medininkų posto veikla apribota su tam tikromis išimtimis.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius yra teigęs, kad po šio sprendimo kaimyninėje šalyje įstrigo maždaug tūkstantis Lietuvoje registruotų vilkikų.

Savo ruožtu Baltarusijos autokratinis lyderis Aleksandras Lukašenka spalio pabaigoje pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė šalies teritorijoje važinėti sunkvežimiais ir traktoriais, registruotais kai kuriose ES šalyse, tarp jų – Lietuvoje ir Lenkijoje.

Baltarusija taip pat pranešė, jog pasienyje užstrigę ir į Lietuvą patekti negalintys vilkikai bus perkelti į specialiai įrengtas stovėjimo aikšteles bei apmokestinti.

Tokiai situacijai susiklosčius, kai kurie politikai tikina, jog Vyriausybė, užverdama sienas, priėmė pernelyg skubotą sprendimą.

Tiesa, pirmadienį buvo pradėta diskutuoti apie tai, jog du praėjusį mėnesį uždaryti PKP gali būti atverti anksčiau nei planuota – dar iki lapkričio 30 d.