Taip ji kalbėjo penktadienį Kopenhagoje vykusiame neformaliame ES gynybos ministrų susitikime.

„Lietuva remia JAV inicijuotas PURL ir „Patriot“ programas, kuriomis siekiama sustiprinti Ukrainos oro gynybą. Kiekvienai planuojama skirti iki 30 mln. eurų. Suprantame, kad oro gynyba šiandien lemia ne tik mūšių eigą, bet padeda apsaugoti miestus nuo jų kryptimi nuolat agresoriaus siunčiamų dronų ir raketų“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime sakė ji.

Vis tik D. Šakalienė pabrėžia, kad vien ginkluotės tiekimo nepakanka.

„Gynybos pramonės vystymas su Ukraina yra strateginė būtinybė, leidžianti efektyviau prisidėti prie paramos kariaujančiai šaliai kartu stiprinant mūsų pačių pajėgumus ir trumpinant gamybos grandines. Vertiname galimybes pasinaudoti ES SAFE mechanizmu, kuris padėtų įsigyti Ukrainoje sukurtą ir Lietuvoje pagamintą įrangą. Tai būtų svarbus praktinis žingsnis vystant ilgalaikę Europos saugumo architektūrą“, – kalbėjo ministrė.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, susitikimo dalyviai taip pat aptarė tolesnius žingsnius stiprinant karinę paramą Ukrainai, didinant ES gynybos parengtį ir įgyvendinant bendras europines gynybos iniciatyvas.

Susitikimo darbotvarkėje buvo diskutuojama ir apie ES karines misijas bei ilgalaikį bendradarbiavimą su Ukraina gynybos pramonės srityje.

Diskusijoje apie Europos Sąjungos gynybos pasirengimą D. Šakalienė akcentavo, kad išaugusios investicijos į gynybą turi tapti kertiniu naujosios Daugiametės finansinės programos (MFF) prioritetu.

Ministrės teigimu, būtina užtikrinti, kad didesnis finansavimas pirmiausia pasiektų tas valstybes, kurios yra arčiausiai Rusijos ir Baltarusijos grėsmės. Šiuo tikslu Lietuva kartu su Estija, Latvija ir Lenkija pateikė bendrą koncepciją dėl ES rytinės sienos gynybos.

Gynybos pajėgumų vystymo klausimu D. Šakalienė išskyrė būtinybę orientuotis į kritiškai rytiniam ES flangui svarbias sritis.

„Oro gynyba, artilerijos sistemos, amunicija, dronai, karinis mobilumas ir kontrmobilumas – tai neatidėliotinos ir šiandien būtinos priemonės mūsų sienų gynybai. Jei siekiame veiksmingo atgrasymo, turime investuoti greitai, kryptingai ir taip, kad tai stiprintų sąveiką su NATO pajėgumais rytiniame flange“, – teigė ministrė.

Ji pabrėžė, kad kolektyvinė gynyba turi būti grindžiama realia karine galia ir greitu sprendimų įgyvendinimu, o Europos atsparumas – neatsiejamas nuo ilgalaikės paramos Ukrainai. Lietuva ir toliau laikosi principinės pozicijos – remti Ukrainą tiek, kiek reikės, ir veikti išvien su partneriais, stiprinant visos Europos saugumą.