D. Nausėdienė apie Holodomorą: pasaulio istorijoje sunku rasti panašų atvejį

  • Teksto dydis:

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį sudalyvavo Ukrainos centre vykusiame renginyje, skirtame Holodomoro atminimo dienai paminėti, praneša prezidentūra. Renginio metu pirmoji ponia teigė, kad Holodomoras dar yra mažai tarptautinei bendruomenei žinomas istorinis faktas, nors jau pripažintas genocidu Lietuvos, Vatikano, JAV kongreso, tarptautinių organizacijų ir vos kelių dešimčių valstybių.

„Pasauliui per mažai žinomos dabar sistemą krečiančių geopolitinių, civilizacinių konfliktų ideologinės šaknys. Pasaulis per mažai žino savo istoriją platesniame nei atskiros nacionalinės valstybės ribų kontekste“, – šeštadienį vaizdo kreipimesi sakė D. Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, visuomenės, pergyvenusios sovietizacijos procesus, turi kalbėti apie milžinišką jų žalą, įgyvendinimo metodų neteisėtumą, destruktyvumą ir žiaurumą. Pasak jos, tinkamai neįvertinus destruktyvių socialinių procesų ir jų pasekmių tarptautiniu mastu, jie vėl sugrįžta.

D. Nausėdienė priminė, jog per dirbtinai sukeltą badą Ukrainoje – Holodomorą – žuvo, įvairiais skaičiavimais, nuo 3,9 iki 10 mln. ukrainiečių. Pasak jos, tarptautinė bendruomenė padaryti viską, kad nusikaltimų žmoniškumui šmėkla nebeklajotų po Europą ir pasaulį, į pasaulį grįžtų taika, gyvuotų taikaus bei teisingo tautų sugyvenimo principai.

Pasaulio istorijoje sunku rasti panašų atvejį, kai masinio žmonių naikinimo įrankiu buvo pasirinktas badas.

„Nustatyti tikrą aukų skaičių yra išties sudėtinga, bet svarbu suvokti ne tik skaičius. Žmonija turi gilintis į reiškinių esmę, nes XXI a. iššūkių kontekste turi pareigą užtikrinti, kad nusikaltimai žmoniškumui niekada nebepasikartotų, kad tarptautinės teisės ir demokratijos principai veiktų. Pasaulio istorijoje sunku rasti panašų atvejį, kai masinio žmonių naikinimo įrankiu buvo pasirinktas badas“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

Ukrainos centras įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, siekiant sukurti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirtą atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę. Jo steigėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vytauto Didžiojo universitetas ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Vienas iš pagrindinių jo uždavinių – ne tik suteikti erdvę pasitraukusiems iš Ukrainos žmonėms, siekiant sėkmingos ukrainiečių integracijos Lietuvoje, bet ir sudaryti jiems galimybes susitikti su tautiečiais, puoselėti savo kultūrą, istoriją ir identitetą, gauti psichologinę pagalbą, neformaliojo švietimo, kultūrines, socialines, kitas reikalingas paslaugas. Iki šiol tai yra tarptautiniam bendradarbiavimui atvira kultūrinė ir edukacinė erdvė.

G. Landsbergis išreiškė užuojautą Holodomoro aukoms

Ukrainoje minint Holodomoro – ukrainiečių tautos genocido 90-ąsias metines – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis reiškia užuojautą ukrainiečiams. Pasak jo, Lietuva sieks padėti Ukrainai užtikrinti, jog tokie įvykiai kaip Holodomoras ar dabar Rusijos vykdomas teroras prieš ukrainiečių tautą negalėtų pasikartoti.

„Lietuvoje šiandien gedime tiek daug prarastų ukrainiečių gyvybių dėl genocido. Kartu su Ukraina sieksime teisingumo tiek dabar, tiek ateityje, kad tokie įvykiai negalėtų pasikartoti“, – socialiniame tinkle „X“ teigė G. Landsbergis.

V. Zelenskis: neįmanoma atleisti už Holodomorą

Ukrainos prezidentas Volodomiras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad neįmanoma atleisti už praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino vykdytą milijonų žmonių marinimą badu Ukrainoje, ką jis pavadino genocido nusikaltimais.

„Neįmanoma pamiršti, suprasti ir ypač atleisti siaubingų genocido nusikaltimų, kuriuos Ukrainos žmonės patyrė XX amžiuje“, – sakė V. Zelenskis, minėdamas Holodomoro aukų atminimo dieną, tebesitęsiant plataus masto Rusijos invazijai į jo šalį.

„Jie norėjo mus pavergti, nužudyti, išnaikinti. Jiems nepavyko. Jie norėjo nuslėpti nuo mūsų tiesą ir nutylėti baisius nusikaltimus. Jiems nepavyko. Jie norėjo mus supainioti, suklaidinti, priversti netikėti, neprisiminti ir todėl atleisti. Bet mes negalėjome. Šiandien su giliu liūdesiu ir pagarba pagerbiame milijonų mūsų žmonių – milijonų Holodomoro aukų – atminimą“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Telegram“.

Tragedija, verčianti mus šiandien verkti ir tylėti – taip tyliai, kad tai turėtų išgirsti visas pasaulis. Tai Ukrainos skausmo garsas“, – pridūrė jis.

„Dėkojame visoms valstybėms, kurios pasirinko teisingumą ir pripažino jį oficialiai – pripažino Holodomorą nusikaltimu prieš žmones, prieš Ukrainą. Visiems, kurie vadina daiktus savo vardais, – sakė jis. – Pasaulis turi susivienyti ir pasmerkti praeities nusikaltimus. Pasaulis turi susivienyti ir sustabdyti dabarties nusikaltimus.“

„Blogis nesustabdytas, už jį neatlyginta. Dabar mes jį stabdome. Ukraina atsilaikys. Ukraina neišnyks. Ukraina išsaugos save ir tiesą“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Kyjivas Holodomoru vadinamą 1932–1933 metų badmetį laiko J. Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius.

Per J. Stalino vykdytą prievartinės kolektyvizacijos kampaniją buvo atimami grūdai ir kiti maisto produktai, o milijonai žmonių liko badauti.

Maskva atmeta Kyjivo versiją ir sako, kad šie įvykiai buvo platesnio Vidurinės Azijos ir Rusijos regionus nusiaubusio bado dalis.

Holodomorą ukrainiečių genocidu yra pripažinusios trys dešimtys šalių.


Šiame straipsnyje: holodomorasUkrainakaras UkrainojeDiana Nausėdienė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių