„Vokietijoje sąmonėje vyksta lūžis, kad užtenka kompleksuoti, bijoti, neprisiimti atsakomybės, krūpčioti nuo to, ką galvoja (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas“, – interviu BNS ketvirtadienį sakė prezidentė.

„Didžiajai Britanijai pasišalinus iš ES, bet liekant NATO nare, atsakomybė už stabilumą Europoje vis daugiau ir daugiau guls ant Vokietijos pečių – ne tik už ekonominį stabilumą, bet ir saugumą“, – pridūrė D.Grybauskaitė.

Pasak jos, Vokietijos pozicija tampa dar svarbesnė, matant „strateginę tendenciją, kad Jungtinės Valstijos vis daugiau saugumo atsakomybės atiduos europiečiams“.

Tai šalies vadovė kalbėjo likus dienai iki NATO viršūnių susitikimo, per kurį turėtų būti detalizuoti planai Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po karių batalioną, siekiant atgrasyti Rusiją.

Batalionui Latvijoje vadovaus Kanada, Estijoje – Britanija, o Lenkijoje – Jungtinės Valstijos. Per Varšuvoje vyksiantį susitikimą taip pat numatoma aptarti pažangą kuriant priešraketinės gynybos skydą, atskiras dėmesys turėtų būti skiriamas ir apginti Baltijos šalis, vertinant Rusijos Karaliaučiaus krašte sutelktus pajėgumus.

Anot prezidentės, šie sprendimai rodo, kad NATO „pradėjo girdėti“ Baltijos šalių poziciją ir suprato, jog atėjo „metas išeiti iš atostogų periodo“.

„Pirmą kartą po Aljanso įkūrimo ir po mūsų tapimo nariais turėsime tokį ženklų realų paketą, kuris bus pasiūlytas kaip atgrasymo priemonė mūsų regione“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Anot diplomatų, Vokietijos karių batalionas į Lietuvą turėtų atvykti 2017 metų vasarį. Prie jo gali prisidėti Beneliukso šalių ir Norvegijos kariai.