Apie stiprinamą pasienio patikrą, krizių valdymo komitetą ir Lietuvos pasirengimą atremti teroro grėsmės – specialiai laidai „Šiandien“ interviu su ministru pirmininku Algridu Butkevičiumi.

Kaip Lietuvoje, reaguojant į įvykius Prancūzijoje, stiprinamas tiek viešasis, tiek pasienio saugumas ir ar šiame kontekste nepaskubėta su pasienio reforma?

Galiu pasakyti, kad pasienio reforma vyksta dėl to, kad sustiprintume pasienio kontrolę, dėl to, kad mes norime, jog žmonės  galėtų vykdyti tiesiogines savo pareigas ne kabinetuose, bet ten, kur jiems priklauso atlikti. Nė vienas pasienietis nėra atleistas iš darbo, nors administracijoje yra nustatyta, kad įvairiose pasienio tarnybose dirba per daug žmonių.Tai tikriausiai yra nenormalu, kai vienas pulkininkas vadovauja aštuonioms valytojoms sėdėdamas savo tam tikrame pastate ir turi pulkininko laipsnį. Tai dėl to yra daroma reforma. (...)

Pirmiausia stiprinama išorinė siena su trečiomis šalimis – su Baltarusija ir su Kaliningrado sritimi. Taip pat yra padidintas dėmesys piliečiams, kurie atvyksta į Lietuvą ir iš Šengeno valstybių. Stengiamės gauti informaciją apie kiekvieną pilietį, kuris iš užsienio atvyksta į Lietuvą. Taip pat jau nuo šeštadienio yra sustiprinta priežiūra, kontrolė strateginiuose objektuose.

Taip pat bus peržiūrimos Krizių valdymo komiteto funkcijos, kompetencija. Ir kas dar labai svarbu, kas tikriausiai jaudina mūsų žmones – tai migrantai. Kiekvienas migrantas, jei atsiras tokių, kurie nori atvykti į Lietuvą, bus labai kruopščiai patikrintas, bus įsitikinta šimtu procentų, ar jis turi pabėgėlio nuo karo statusą – tik tokiu atveju jis galės patekti į Lietuvą.

Užsiminėte apie krizių valdymo komitetą. Gal galima daugiau detalių apie tai, kaip jis dirbs?

Krizių valdymo komitetui vadovauja ministras pirmininkas. Taip pat yra keletas ministrų, Valstybės saugumo departamentas ir Vidaus reikalų ministerija su savo statutinėmis tarnybomis. Pirmiausia atsiranda horizontalus veiklos tarp institucijų koordinavimas, tai reiškia, skubus informacijos pasikeitimas tarp statutinių tarnybų ir VSD ir visa ta informacija iš karto bus perduodama į Krizių valdymo komitetą. Esant būtinybei, iš karto šaukiamas posėdis ir priimami tam tikri sprendimai.

VSD vadovas yra užsiminęs, kad Lietuvoje gali būti apie 50 asmenų, galimai susijusių su tarptautiniu terorizmu. Kiek reali ši grėsmė?

Aš manau, kad tikrai ši grėsmė nėra tokia reali. Jeigu mes lyginame su tuo, kas įvyko Paryžiuje, tai čia yra daugiau kalbama apie žmones, kurie yra tam tikrame stebėjimo lauke. O tas stebėjimo laukas yra dėl to, kad mes turime trečiąsias kaimynines valstybes, ir tie žmonės, kaip įtariama, turi tam tikrų ryšių su tų šalių politikais, politiniais lyderiais... Bet aš tikrai nenorėčiau teigti, kad tai yra teroristai, jeigu jie būtų taip įvardyti, jie tikrai laisvėje nebūtų.

Pasirodė pranešimų, kad suaktyvėjo grasinimai internete. Ar dėl to imamasi kažkokių specialių priemonių?

Taip. Tikrai imamasi visų priemonių internete tiek, kai yra rašoma, spausdinama, tiek jeigu yra daroma kažkas tokio, kas gali sukelti tam tikrus įtarimus. Norėčiau pabrėžti – ir telefonais viskas yra fiksuojama ir viskas yra analizuojama.

FNTT perspėjo bankų sektorių dėl galimo teroristinių organizacijų, teroristinių veiksmų finansavimo. Ką žinote apie tai ir ko imamasi, siekiant užkirsti tam kelią?

FNTT visa laiką šitą darbą dirba – yra tam tikras padalinys, kuris yra atsakingas už tarptautinio pinigų plovimo prevenciją. Pagrindinė jo funkcija, jeigu tik pastebėta, kad yra galimi piniginiai pervedimai tarptautiniu lygiu galimiems teroristams arba jų organizacijoms, yra iš karto informuoti bankus ir uždaryti pinigų judėjimo srautus.

O ar įvykiai Prancūzijoje nė kiek nekoreguos Lietuvos pozicijos dėl pabėgėlių ir imigrantų priėmimo?

Galiu pasakyti, kad šiandien mes priėmėme sprendimą, kad, jeigu bus atsivežami imigrantai į Lietuvą, jie turi būti labai išsamiai patikrinti ir nė vienas migrantas nebus į Lietuvą atvežtas, neturint šimtaprocentinės informacijos apie jį ir jo šeimą.