Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio, vizito metu ketinama aptarti ir povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje saugumą.

„Šią savaitę vykstu į Vašingtoną drauge su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais. Aš esu įsitikinęs, kad tai bus tema, kaip mes galime bendradarbiaudami stiprinti saugumą (Baltijos – BNS) jūroje ir lygiai taip pat įsivertinant, kokias tai pasekmes turi globaliam jūrų saugumui“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje pirmadienį Seime kalbėjo ministras.

„Mes turime galimybę šnekėtis apie atsako priemonės (...). Aktyvumas tokio pobūdžio keliamų grėsmių tapo globaliu“, – sakė jis.

Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių.

Naujausias iš tokių incidentų įvyko sausio pabaigoje, kai buvo pažeistas Latviją ir Švedijos Gotlando salą jungiantis šviesolaidinis kabelis.

„Operacijos įgaus spaudimo“

Pasak ministro, ateityje reikės didesnių investicijų matyti, kas vyksta jūros dugne, sunkinti laivybą neapdraustiems laivams.

„Tikrai apie tai šnekėsime su kolegomis JAV, kad turėtume dar labiau išplėsti taikomas priemones“, – sakė K. Budrys.

Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.

Anot ekspertų ir politikų, tai gali būti Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.

K. Budrys teigė, jog pavasarį turėtų paaiškėti, kiek reikalinga pakoreguoti nacionalinę teisę, norint suteikti daugiau įgaliojimų institucijoms reaguoti į galimus pažeidimus.

„Pats kvalifikavimas veiklos turės būti keičiamas labiau į kelių eismo taisyklių reguliavimą, kur yra aiškiai pažymėta, kur yra komunikacijos ir jeigu tu pažeidi, atsakomybė iš karto krenta, negu, kad turėtų kažkas įrodyti, ar tyčia, ar netyčia padarei“, – kalbėjo jis.

„Įgaus daug daugiau spaudimo šios operacijos, jau nekalbant bendrai apie mūsų lūkestį, kad JAV sustipins spaudimą Putino režimui“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Dėmesys „šešėliniam laivynui“

Skirtingų šalių pareigūnai įtaria, jog dalis pažeidimų Baltijos jūroje yra Maskvos „šešėlinio laivyno“, naudojamo siekiant išvengti su karu susijusių sankcijų Rusijos naftos eksportui, dalis.

Užsienio reikalų ministro teigimu 16-ajame Europos Sąjungos sankcijų Rusijai pakete reikalinga labiau suvienodinti sankcionuojamo „šešėlinio laivyno“ sąrašus, pasak jo, nėra normalu, kad JAV yra sankcionavusi dvigubai daugiau laivų nei Bendrija.

„Šešėlinis laivynas“ – tai laivai, kuriais gabenama rusiška nafta ir naftos produktai, kuriems dėl Rusijos invazijos į Ukrainą taikomas embargas.

Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

Apsaugos operacijai Lietuva skyrė Karo laivų flotilės priešmininį ir patrulinį laivus.

Misijoje „Baltic Sentry“ bus naudojamos fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai, jos tikslas – apsaugoti povandeninę infrastruktūrą, itin svarbią Baltijos jūros regiono valstybių ekonominei gerovei.

„Mes esame čia esame karinės eskalacijos tematikoje, todėl akcentas turi būti dedamas ant karinio pobūdžio atsako“, – teigė K. Budrys.