A. Armonaitė siūlo atlaisvinti ribojimus Lietuvos gynybos pramonėje

Pasak jos, ministerija siūlo atlaisvinti šios pramonės šakos reguliavimą ir taip didinti lietuviškos produkcijos gamybą.

„Kad būtume saugesni, kad sukurtume daugiau gerų apmokamų darbo vietų ir turėtume apskritai daugiau savarankiškumo kai kalbame apie savo saugumą, gynybos pajėgumus“. – antradienį spaudos konferencijoje Seime teigė A. Armonaitė.

„Iš kovido esame pasimokę, kaip svarbu turėti savo resursų, savo pajėgumų ir savo žinias. Turėdami šiuos pakeitimus tikiuosi, kad padėsime pramonei augti. Tikiuosi, kad tai tik pradžia“, – sakė ministrė.

Anot jos, siūlomas Ginklų ir šaudmenų kontrolės ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymų pataisas ketinama įregistruoti jau antradienį.

A. Armonaitės teigimu, ministerija siūlo nereikalauti ginklo komponentų licencijavimo Lietuvoje, jei detalės gaminamos jau licencijuotiems gamintojams. Taip pat bus siūloma palengvinti galimybes testuoti ir eksponuoti gynybos pramonės gaminius.

„Leisti juos lengviau išvežti, testuoti ten, kur tai leidžiama padaryti“, – sakė A. Armonaitė.

Be to, bus siūloma sumažinti, ministrės teigimu, perteklinę gynybos pramonės įmonių darbuotojų patikrą, reikalauti tik Lietuvoje atlikti gynybos produktų techninę ar garantinę apžiūrą.

„Įdedame reikalavimą tą daryti Lietuvoje registruotam juridiniam asmeniui. Tą galės daryti lietuviškos įmonės, galbūt tie patys tiekėjai, kurie turės Lietuvoje įkurti darbo vietų“, – teigė A. Armonaitė.

Verslas siūlymus palaiko

Lietuvos pramonininkų konfederacijos laikinasis generalinis direktorius Tomas Garuolis sakė, kad reguliavimo pokyčiai verslui – būtini, o kuo daugiau Lietuvos gynybos poreikių turi patenkinti vietos pramonė.

„Įgalindami savo pramonę taip pat trumpiname tiekimo grandines. Svarbu turėti savo gamybos šaltinius Lietuvoje. Čia atsiveria galimybės greičiau ir kokybiškiau suteikti įrangos remonto ir aptarnavimo paslaugas“, – spaudos konferencijoje sakė T. Garuolis.

T. Garuolio teigimu, vystant vietinę gynybos pramonę Lietuva kartu turėtų siekti technologijų pranašumo prieš priešiškas valstybes: „Kad galėtume savo ginkluotę, amuniciją, gynybines priemones gamintis ir tobulinti, taikyti naujausias inovacijas čia, Lietuvoje.“

T. Garuolis dar teigė, jog pramonės įmonėms trūksta aiškumo, kokios ir kiek ginkluotės reikia kariuomenei.

„Reikia aiškumo koks užsakymas, kokie reikalavimai saugumui, kad įmonės galėtų labai aiškiai suprasti, apsispręsti ir įgyvendinti tuos reikalavimus. Su tuo nesusidūrusioms įmonėms čia – tikrai sudėtinga“,  – sakė pramonininkų atstovas.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas akcentavo, kad ministerijos pasiūlyti pakeitimai – pirmas žingsnis sudarant nediskriminuojančias sąlygas Lietuvos gynybos pramonei.

„Verslui sudaryti labai dideli apribojimai verstis gynybos pramone, todėl neturime tokios gynybos pramonės, kokia ji galėtų būti“, – spaudos konferencijoje sakė V. Sabaliauskas.

Jo teigimu, Lietuvos gynybos pramonė taip pat galėtų patenkinti Ukrainai skirtos ginkluotės užsakymus, pirmiausia – dronų.

„Galėtume būti nuolatiniais dronų tiekėjais Ukrainai. Tuo pačiu, išlaikytume aukštą technologinį lygį, padėtume Ukrainai, išlaikytume savo verslą“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.

Paramą Ukrainai tiekiančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas žurnalistams sakė, kad tiek Ukrainai, tiek Lietuvai reikia daugiau šaudmenų ir sprogmenų, o jų gamybai taikomi dideli apribojimai.

Pasak jo, Ukrainos įmonės svarsto galimybę perkelti kai kurių karinių komponentų gamybą į Lietuvą, tačiau susiduria su biurokratinėmis kliūtimis.

J. Ohmano teigimu, Lietuvos gynybos pramonė „yra labai aukštame lygyje“, be to, lietuviška karinė įranga plačiai naudojama ir ištestuojama Ukrainoje.

A. Armonaitė kalbėjo, kad šiuo metu šalies gynybos pramonė gamina daug įvairių komponentų, pavyzdžiui, optiką, dronų komponentus. Daugiausia, pasak ministrės, įmonės koncentruojasi į dronų gamybą.

Anot ministrės, Lietuvos gynybos pramonės gamybos apimtys auga  – per ketverius metus jos padidėjo iki 46 proc., o didžioji dalis pagamintų produktų eksportuojama.