Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario 19 dieną paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo pernai gruodį priimtą sprendimą – teismas tuomet atmetė „Stategos“ prašymą panaikinti 2021-ųjų lapkritį ministerijos  priimtą sprendimą neišduoti licencijos.

„Ministerija, remdamasi URM (Užsienio reikalų ministerijos – BNS) atliktu vertinimu, turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo prašomos licencijos išdavimas prieštarauja (Europos Sąjungos Tarybos – BNS) Bendrosios pozicijos (...), nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, kriterijams. (...) Ministerija teisingai taikė Europos Sąjungos teisės aktą kartu su jį įgyvendinančiu įstatymu“, – skelbiama LVAT nutartyje.

Sprendimą, jog leidimas „Stategai“ neišduotas pagrįstai, tuometis Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė dar 2023 metų sausį, tačiau pernai liepą LVAT jį panaikino ir įpareigojo pirmos instancijos teismą ginčą nagrinėti iš naujo.

LVAT tokį sprendimą grindė tuo, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka be tokio „Stategos“ prašymo.

Be to, 2021 metais LVAT galutinai panaikino ministerijos komisijos 2019 metų spalio sprendimą panaikinti bendrovės individualios karinės įrangos eksporto licenciją. „Statega“ pernai teismui teigė, jog ministerija, nenorėdama vykdyti šio LVAT sprendimo, pakeitė pagrindą atsisakyti atnaujinti licenciją abstrakčiais sakiniais, kurių ji negali nei patvirtinti, nei nuginčyti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija rėmėsi URM išvada, kad sandoris vyks su Pusiaujo Gvinėja – šalimi, su kuria Lietuva neturi diplomatinių santykių ir atstovybės.

Be to, konstatuota, jog Pusiaujo Gvinėja nepriklauso svarbiausiems tarptautiniams eksporto kontrolės susitarimams ir režimams (pavyzdžiui, Sutartis dėl prekybos ginklais, Vasenaro susitarimas), nėra informacijos apie šalyje taikomus eksporto kontrolės apribojimus ir naudojamus instrumentus, Jungtinių Tautų konvencinės ginkluotės registre (UNROCA) šalis yra viena tų, kurios neteikia ataskaitų dėl ginklų prekybos apyvartos, taip pat įvertinta sudėtinga jos padėtis dėl pagarbos žmogaus teisėms ir tarptautinei humanitarinei teisei.

URM licencijos išdavimui siūlė nepritarti ir dėl to, kad „Stategai“ ir jos savininkui yra pareikšti įtarimai ir vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, įskaitant užsienio valstybėje įsteigtos įmonės neteisėtą vertimąsi komercine, finansine veikla, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, neteisėtą tarpininkavimą perduodant karinę įrangą.

Savo ruožtu, pati įmonė teigė, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komisija nesivadovavo oficialiai URM svetainėje patalpinta informacija, kad Pusiaujo Gvinėja nėra įtraukta nė į vieną sankcijų sąrašą, o tai, kad Lietuva su šia šalimi neturi diplomatinių santykių, esą parodo, kad URM „neturi išsamios ir objektyvios informacijos apie gyvenimą bei politinius santykius šioje šalyje“.

LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Klaipėdos apygardos teismas vis dar nagrinėja 91 mln. eurų legalizavimu kaltinamo „Stategos“ akcininko Vladimiro Stefanovo baudžiamąją bylą – jis kaltinamas, kad Pusiaujo Gvinėjai neteisėtai pardavė karinę įrangą ir dvejopos paskirties prekes. Jis savo kaltės nepripažįsta.

V. Stefanovas, kaip nurodoma bylos dokumentuose, iš Ukrainos įmonių įsigijo įvairios karinės įrangos – bombonešių, aviacinių bombų, sraigtasparnį, naikintuvų, įrangos naikintuvų aptarnavimui, mokomąsias, kovines raketas, katerius ir kitą karinę techniką. Vyras taip pat kaltinamas neteisėtu tarpininkavimu perduodant karinę įrangą.

Klaipėdietis veikė per užsienyje registruotas įmones, tarp jų – ir Panamoje. Kaltinimai byloje pareikšti ir įmonei „Statega“. 

Klaipėdos apygardos teismas BNS teigė, jog bylos nagrinėjimas preliminariai numatytas iki balandžio 11 dienos.

Anot tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“, tai viena didžiausių pinigų plovimo bylų Lietuvos istorijoje, ją ištirti teisėsaugai prireikė septynerių metų.

Ikiteisminiame tyrime buvo apribota nuosavybės teisė į kaltinamojo ir įmonės turtą, kurio vertė siekia daugiau nei 9,3 mln. eurų.

Registrų centro duomenimis, 78 proc. bendrovės akcijų priklauso V. Stefanovui, likusi dalis po maždaug 7 proc. – Alicijai Jucienei, Dinui Juciui bei Eglei Morozovai.