Apie tai, kokių priemonių imtasi stabdant kontrabandinių balionų skrydžius į Lietuvą, „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ Raigardas Musnickas kalbasi su Seimo pirmininku Juozu Oleku.

– Ar kontrabandiniai balionai – vis dar neišsprendžiamas klausimas?

– Mes iš tikrųjų susiduriame su hibridine ataka. Trikdoma mūsų civilinė aviacija – tai yra organizuoto nusikalstamumo veiklos pavyzdys. Balionai nėra šios dienos reiškinys – tai stebima jau porą metų.

Man atrodo, kad po pokalbio su atitinkamų struktūrų vadovais – Pasienio tarnybos ir policijos – matome, jog darbas vyksta intensyviai. Pirminiai rezultatai jau pasiekti, ir manau, kad bendras tarnybų darbas turėtų duoti vaisių. Kalbėjome ir apie tam tikrus įstatymų pakeitimus, kurie sudarytų geresnes sąlygas tarnyboms veikti. Didžioji dalis veiklos prieš Lietuvą ir kontrabandos, manau, bus užkardyta. Pavieniai atvejai gali pasitaikyti, tačiau per 35 nepriklausomybės metus matėme, kiek buvo organizuotų nusikalstamų grupių, kurios galiausiai buvo sutriuškintos. Manau, tokia pati baigtis laukia ir šių kontrabandininkų. Turėsime žymiai ramesnę aplinką.

– Kalbame apie hibridinę ataką ir kontrabandą?

– Abu reiškiniai egzistuoja. Kontrabandos faktą sunku neigti – skaičiavimai rodo, kad 30 procentų surūkomų cigarečių yra iš šešėlinio verslo, daugiausia atgabentų iš Baltarusijos, ne tik balionais, bet ir kitomis priemonėmis. Mes glaudžiai dirbame su savo partneriais, sąjungininkais Europoje ir NATO, kad darytume spaudimą Baltarusijos režimui. Jie turi pageidavimų, kaip normalizuotų santykius, tačiau tokia veikla tikrai neprisideda prie kaimyninių santykių gerinimo.

– Kokie jūsų tolimesni veiksmai?

– Viena problemos sprendimo galimybė – politinis kanalas, kuriuo naudojamės retai arba naudojamės per sąjungininkus, pavyzdžiui, JAV, kalbantis su Rusijos režimu dėl politinių kalinių išlaisvinimo. Šis klausimas taip pat apima mūsų sienos apsaugą.

Per 35 nepriklausomybės metus matėme, kiek buvo organizuotų nusikalstamų grupių, kurios galiausiai buvo sutriuškintos. Manau, tokia pati baigtis laukia ir šių kontrabandininkų.

Kita – techninis lygmuo: tam tikros tarnybos turi tiesioginius kontaktus, per kuriuos bandoma padaryti spaudimą, kad mūsų vilkikai sugrįžtų į Lietuvą.

– Kas laukia protestuojančių vežėjų?

– Protestas yra demokratijos veiklos išraiška. Žymiai geriau susėsti ir išspręsti klausimus taikiai, pažiūrėti, ką galima padaryti, nes žmonės protestuoja ne vien dėl demonstracijos, bet todėl, kad turi neišspręstų problemų. Manau, kad vidaus reikalų ministras, susisiekimo ministras ir ministrė pirmininkė, kalbėdamiesi su susijusiomis struktūromis, ieško sprendimų, kurie leistų vilkikams judėti į kitas valstybes ir uždirbti pelną.

– Siena – jau atidaryta, bet išvažiuoti negalima. Kokių sprendimų reikia?

– Kaip minėjau, yra techninio lygmens kanalai, per kuriuos tam tikros tarnybos ir institucijos bando tartis su Baltarusijos puse. Pokalbiai vyksta, ir manau, kad vilkikai sugrįš.

– Sienos uždarymas, jei balionai dar skris, yra numatomas?

– Tai – viena iš galimybių. Uždarius sieną, susiduriame ne tik su savo problemomis – problemos kyla ir kitiems, kurie naudojasi tuo pravažiavimu. Tokios valstybės kaip Kazachstanas ar Kinija taip pat daro įtaką Baltarusijai – jie nori, kad sienų uždarymų nebūtų.

Visas „Žinių radijo“ interviu – įraše: