Ar ministrui reikia magistro diplomo?

„Nesu diplomų kolekcionuotojas. Manau, kad teisininko diplomo man reikėjo, visada norėjau būti teisininku“, – LNK žurnalistei prisipažino Seimo narys Julius Sabatauskas.  Jis kol kas vietoj teismo vaikšto į Seimo posėdžius. „Turiu  teisininko ir bakalaurą, ir magistrą“, – tikina J. Sabatauskas.

„Manyčiau, kad tikrai magistro buvimas ministro lygmeniui duotų labai daug privalumų. Atsiranda ir tam tikri analitiniai gebėjimai“, – įsitikinusi humanitarinių mokslų daktarė Agnė Širinskienė.

Ji siūlo keisti įstatymus, kad premjeru ar ministru galėtų būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro laipsnį turintys politikai. Sako siekianti, kad Vyriausybei būtų taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir įstaigų vadovams.

„Primenanti raganų medžioklę iniciatyva, kuria galbūt norima suvesti tam tikras sąskaitas“, – tokia iniciatyva abejoja Seimo narys Mindaugas Lingė.

Į ką iš dabartinių ministrų nukreipta ši pataisa, nesunku atspėti. Iš keturiolikos ministrų penki turi mokslų daktaro laipsnį: tai finansų ministrė Gintarė Skaistė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, susisiekimo – Marius Kuodis, sveikatos apsaugos – Arūnas Dulkys bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Likusieji, tarp kurių ir premjerė, turi magistro laipsnius. Išskyrus teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską. Pastaroji magistro darbo neparašė, turi Teisės ir penitencinės veiklos bakalaurą.

„Galiu suprasti, kodėl kolegė pasiūlė tokį siūlymą. Nes tai gal susiję su Žmogaus teisių teisėjų atranka“, – svarstė J. Sabatauskas.

Lietuvos atrinkti kandidatai į Europos žmogaus teisų teismą nesulaukė Strasbūro pritarimo. Ministerijai kliuvo dėl politizuotos nacionalinės teisėjų atrankos. Nors LNK žinioms E. Dobrowolska pranešė, kad nuo komentarų susilaikys, savo poziciją išdėstė socialiniame tinkle. Ministrė ironizuoja, kad Seimo nariai taip pat neša didelę atsakomybę. Tad ir jiems reikėtų išsilavinimo kartelę pakelti mažiausiai iki daktaro laipsnio. E. Doblowolskai antrina ir premjerė Ingrida Šimonytė. Siūlo, kad balsuoti dėl biudžeto galėtų tik   valstybinį matematikos egzaminą tų metų pavasarį išlaikę Seimo nariai.

Balsuoti dėl biudžeto galėtų tik  valstybinį matematikos egzaminą tų metų pavasarį išlaikę Seimo nariai.

Nors kritika nukreipta į dabartinius valdančiuosius, Sauliaus Skvernelio skambiai pavadintą „profesionalų vyriausybė“ buvo labai panaši. Iš 22 ministrų septyni turėjo mokslų daktaro, kiti – magistro laipsnius. Tiesa, vienas magistro taip pat neturėjo. Tai – tuometinis žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Tik jis dėl išsilavinimo tąkart niekam neužkliuvo.

„Turime daug pavyzdžių, kad Žemės ūkio ministerijai vadovavo žmogus su politologo diplomu. Turėjome pavyzdžių, kai Teisingumo ministerijai vadovavo ne teisininkas“, – neseną praeitį priminė J. Sabatauskas.

Tiek valdantieji, tiek opozicija pripažįsta, kad A.Širinskienės siūlymas prieštarauja Konstitucijai.

„Nekalbama sistemiškai nei apie Seimo narių kvalifikacijos reikalavimus, nei apie prezidento reikalavimus“, – pastebėjo M. Lingė.

„Ar matėte rinkimuose kur nors, kad būtų įrašyta: „Seimo narys turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, magistro diplomą pageidautina, o gal net ir daktaro disertaciją apsigynęs“, – klausė J. Sabatauskas.

Pagal dabartinius įstatymus jokie išsilavinimo reikalavimai nei ministrams, nei Seimo nariams nekeliami. Tai reiškia, kad šalį valdytų iš esmės galėtų ir neturintis jokio išsilavinimo. Konservatoriai sako, kad išsilavinimas svarbu, bet tai dar ne viskas. „Dėl to kažkokių esminių problemų nekyla. Ką nori žmonės rinkti, tą jie renka“, – sakė M. Lingė.

Jeigu įsidarbinant į eilinį verslą reikalingas magistro laipsnis, tai valdyti šalį reikėtų daugiau kompetencijų

„Jeigu įsidarbinant į eilinį verslą reikalingas magistro laipsnis, tai valdyti šalį reikėtų daugiau kompetencijų“, – įsitikinusi kalbinta praeivė.

„Šiais laikais, kai visa visuomenė, visi mokosi, nuolat viskas kinta, tai mano galva vis tiek į juos lygiuojasi daug kas“, – nuomonę išsakė kita moteris.

„Ne tik išsilavinimas lemia. Bet patirtis labai svarbu. Jei žmogus turi bakalauro laipsnį ir turi gerą patirtį, tai viskas su tuo žmogumi yra gerai“, – pasisakė gatvėje kalbintas vyras.

Nors parlamentarai to nurodyti neprivalo, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, aukštąjį išsilavinimą turi 134 iš 141 dabartinio Seimo nario. Magistro diplomus turi 56, mokslo daktaro laipsnius – 25, o tik vidurinį išsilavinimą  – vienas parlamentaras.