A. Ansipas: jei mes internetui patikime pinigus, kodėl nepatikėti balsų?

Elektroninio balsavimo įdiegimas Estijoje pasiteisino, o žmonėms plačiai naudojantis moderniomis technologijomis reikėtų sudaryti galimybę elektroninėje erdvėje realizuoti jų teisę dalyvauti visuomeniniame gyvenime, sako Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas, už bendrąją skaitmeninę rinką atsakingas Andrusas Ansipas.

Tuo pačiu jis pabrėžė, kad balsavimo klausimai yra valstybių narių reguliavimo klausimas, tad internetinio balsavimo klausimu jis kalbėsiąs kaip buvęs Estijos, pirmosios nacionaliniu lygiu įdiegusios balsavimą internetu, premjeras.

„Vis daugiau žmonių naudojasi internetu ir mes turime tiems žmonėms sudaryti galimybę balsuoti elektroniniu būdu. Sistema mes galime pasitikėti. Žmonės Lietuvoje pasitiki elektronine bankininkyste, tai labai populiaru ne tik Lietuvoje, visur Europos Sąjungoje. Žmonės visur pasitiki e-bankininkyste, jų pinigai juda internete. Tad jei mes internetui patikime savo pinigus, kodėl nepatikėti ir balsų?“ - BNS ketvirtadienį Seime sakė A.Ansipas.

Estijos ekspremjeras pasakojo, kad Estijoje pirmą kartą leidus balsuoti internetu per savivaldos rinkimus 2005 metais tokia galimybe pasinaudojo apie 10 tūkst., apie 1 proc. rinkėjų, o pastaruosiuose parlamento rinkimuose - jau apie ketvirtadalis.

„Tie žmonės, kurie balsavo elektroniniu būdu, ir toliau rinksis šitą būdą, negrįš prie tradicinių“, - sakė A.Ansipas.

Komentuodamas Lietuvoje keliamus nuogąstavimus dėl elektroninės balsavimo sistemos saugumo, Estijos ekspremjeras tvirtino, kad žmonės kiekvieną dieną prisiima riziką, ir rizika balsuoti internetu yra mažesnė nei, tarkime, važiuoti automobiliu.

„Mes kasdien prisiimame tam tikrą riziką, vairuodami mašiną prisiimame tam tikrą riziką, praktiškai niekas šiame pasaulyje nėra garantuota šimtu procentų. Bet balsavimo internetu sistema yra labiau patikima nei automobilio vairavimas“, - sakė EK vicepirmininkas.

Jis taip pat tvirtino, jog yra mitas, kad balsavimas internetu gali būti palankus vienai ar kitai partijai, nes tyrimai rodo, jog internetu balsuojančiųjų pasirinkimai, įvertinus pagal tuos pačius parametrus, sutampa su balsavusiaisiais tradiciniu būdu.

„Nėra, kad tam tikros politinės partijos turėtų naudos iš balsavimo internetu, o kitos - pralaimėtų“, - pabrėžė A.Ansipas.

Lietuvos teisingumo ministerija šią savaitę parengė projektą, kuris reglamentuotų balsavimo internetu sistemos sukūrimą ir įgyvendinimą: nustatytų pagrindinius balsavimo internetu, paslapties užtikrinimo, saugumo ir kt. principus. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis tikisi, kad 2019 metų savivaldos rinkimų metu galimybė balsuoti internetu jau bus.

Parlamentas pavasario sesijoje grąžino iniciatoriams tobulinti su internetiniu balsavimu susijusius įstatymų projektus. Dauguma prieš internetinį balsavimą pasisakančių parlamentarų kelia abejones, ar bus užtikrintas balsavimo sistemos saugumas, garantuojami skaidrūs rinkimų rezultatai.

Tai paskatino Vyriausybę pavesti Teisingumo ministerijai parengti pataisas, kurios sudarytų sąlygas balsuoti internetu, o ne iš karto įteisintų patį balsavimą.

Anksčiau Seimas jau kelis kartus yra atmetęs projektus dėl elektroninio balsavimo įteisinimo.

Gegužę vykdytos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 56 proc. Lietuvos gyventojų yra už   balsavimo  internetu įteisinimą kaip papildomą galimybę dalyvauti rinkimuose.