Kada bus galima balsuoti internetu?

Internetiniam balsavimui Lietuvoje – dar ne laikas. Kyla nemažai grėsmių: visuomenės nepasitikėjimas, galimos kibernetinės atakos, o ir pati sistema – brangi. Sukurti, įdiegti ir palaikyti reikėtų 20 mln. eurų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė teigė, kad pradėjus ruoštis dabar, balsuoti iš namų būtų galima nebent po šešerių metų.

„Liūdna. Nes reikia laukti“, – sakė gyventojas.

Stovėti eilėje gal ir nereikėtų, jeigu Lietuvoje veiktų internetinio balsavimo sistema.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jūs aplink apsidairykit, gyvenimas eina į priekį, kartu ir technologijos, technikos“, – kalbėjo pašnekovė.

„Patogiau. Nes niekur eiti nereikia. Iš namų viską fainai daryti“, – sakė kita pašnekovė.

VRK pirmą kartą užsakė studiją: „Ar internetinis balsavimas Lietuvoje įmanomas?“. Tam išleido beveik 80 tūkst. eurų, o paaiškėjo, kad balsuoti internetu – dar per anksti.

„Teoriškai ir praktiškai galėtumėm turėti. Rekomenduojame klausimą šiek tiek atidėti“, – kalbėjo studijos rengėjas Mindaugas Vanagas.

Studiją atlikę ekspertai konstatuoja, kad yra daugiau grėsmių, nei naudų.

Yra kaimynių ir ne visai kaimynių, kurios suinteresuotos kišimuisi į visų valstybių rinkimus. Lietuva – tikrai ne išimtis.

„Matyti, kad yra suinteresuotumas paveikti rinkimus. Galimybė juos paveikti per internetines atakas – didesnė, negu šiuo metu popieriniu balsavimu“, – teigė M. Vanagas.

„Yra kaimynių ir ne visai kaimynių, kurios suinteresuotos kišimuisi į visų valstybių rinkimus. Lietuva – tikrai ne išimtis. Būtų keista, jeigu mumis nesidomėtų“, – kalbėjo L. Petronienė.

Klausimas: kaip įtikinti gyventojus? Ne visi tiki, kad internetu atiduotas balsas toks pat saugus ir privatus kaip į balsadėžę įmestas biuletenis.

„Aš ateinu, pasirašau ir įmetu. Viskas aišku“, – kalbėjo gyventoja.

Politikė Dalia Asanavičiūtė siūlo pradėti nuo užsienio lietuvių. Deklaravusių gyvenamąją vietą užsienyje suskaičiuoja apie 360 tūkst.

„Būtų tikrai geresnis aktyvumas, neturėtumėm pašto problemų, neturėtumėm komunikacijos problemų ir panašių dalykų. Netgi, sakyčiau, kad galėtumėm suaktyvinti užsienio lietuvius“, – kalbėjo Seimo narė (TS-LKD) Dalia Asanavičiūtė.

Pavyzdys Estijoje parodė, kad bendras rinkėjų aktyvumas nepasikeitė net ir leidus balsuoti internetu. Estija balsavimą internetu jau vykdo devyniolika metų.

„Tie žmonės, kurie nėjo į rinkimus, atsiradus internetiniam balsavimui, vis tiek į rinkimus neitų. Tie, kurie ėjo į rinkimus, rinkosi balsuoti internetu. Rinkėjų aktyvumui naudos neturi“, – tikslino M. Vanagas.

Estija vienintelė šalis, leidžianti balsuoti internetu visiems rinkėjams. Australija leidžia tik neįgaliesiems, užsienio rinkėjams ir atokiai gyvenantiems. Kanadoje prie kompiuterio balsuoja tik savivaldybių rinkimuose. Prancūzijoje – rinkėjai esantys užsienyje. Jungtinėse Valstijose internetinis balsavimas vyksta tik dalyje valstijų, balsuoja kariai užsienyje ir neįgalieji.

D. Asanavičiūtė sakė, kad lietuviai balsuoti internetu galėtų ne spalio mėnesį, o per dar kitus Seimo rinkimus.

„Keturi metai – didelis laiko tarpas. Turėtų pakakti laiko tai įdiegti. Daryti saugią sistemą, jeigu mes tą galime padaryti“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.

Rinkimų komisijos pirmininkė mano, kad iki 2028 m. Seimo rinkimų pasiruošti šalis nespės.

„Reikėtų apie šešerių metų, kad būtų įgyvendinta su visu teisinio reglamentavimo pakeitimu, biudžeto numatymu, sukūrimu ir aišku – jau testavimu“, – sakė L. Petronienė.

Anot politologo, balsuoti prie kompiuterio naudinga ne tik rinkėjams, bet ir politikams, neišskiriant konkrečių partijų.

„Statistika kitose šalyse rodo, kad internetu balsuojantis rinkėjas lygiai taip pat pasiskirto dešinę, kairę, centrą ir t. t. Kaip ir gyvai balsuojantys rinkėjai“, – teigė politologas Lauras Bielinis.

Apskaičiuota, kad Lietuvai praktiškiau pirkti sistemą, kurią išbandė jau kitos šalys nei nuomotis ar pirkti savąją. Valstybei tai galėtų kainuoti apie 20 mln. eurų – per trylika metų nuo sistemos sukūrimo iki palaikymo. Bet pinigai, tikimasi, grįžtų atgal.

„Atsiperkamumas būtų beveik tris kartus“, – tikino M. Vangas