2024-ieji – rekordų metai: rinkimai, skandalai ir politiniai sukrėtimai

Pavasarį prasidėjęs rinkimų maratonas baigėsi tik rudeniop.

„Penkis kartus ėjome šiemet prie balsadėžių: du kartus per prezidento rinkimus, du kartus per Seimo rinkimus ir vieną kartą per Europos Parlamento“, – teigė BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.

Pasikeitė kone visa Lietuvos valdžia. Rinkimų komisija skelbia, kad toks pat rinkimų maratonas bus tik 2039 m., tad žurnalistai skaičiavo ne tik publikacijas.

„Ne vieną kilometrą, ne vieną kaloriją. Bene daugiausiai naktų nemiegojome“, – tikino BNS vyriausiasis redaktorius.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Lietuva patyrė dežavu: po 5 metų dėl svarbiausio šalies posto į akistatą stojo tie patys varžovai – Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Tik intrigos nebuvo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Spragėsius skanauti reikėjo stebint Seimo rinkimus.

„Prisiimu visą atsakomybę formuoti Vyriausybę kartu su prezidentu, dirbti, būti ministre pirmininke ir taškas“, – pabrėžė socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė.

Atrodė, kad ramūs gali būti tik merai, bet dalį jų „čekiukai“ išvertė iš posto. O energingam Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui net užkirto kelią tapti premjeru.

„Yra daugiau politikų, kurie atsidūrė teisėsaugos akiratyje – pavyzdžiui, liberalas Andrius Bagdonas, Birštono, Marijampolės merai. Tai gali būti tik pradžia“, – pabrėžė S. Jakučionis.

Iš posto tik jau „Foxpay“ skandalas vertė kylančią konservatorių žvaigždę Moniką Navickienę. Itin mėgstama ministrė vasarą atsistatydino iš pareigų paaiškėjus, kad per atostogas privačiu lėktuvu skrido į Dubajų su Ieva Trinkūnaite ir už finansinius nusikaltimus kalėjime sėdėjusiu aferistu Vilhelmu Germanu. Galop, ji nutarė nedalyvauti ir Seimo rinkimuose.

Lapkričio pabaigoje pirmą kartą Lietuvos istorijoje nukrito „Boeing“ lėktuvas.

„Tai tikrai neeilinė katastrofa, su stebuklo elementu, turint omenyje, kad 3 iš 4 įgulos narių, skridusių tuo lėktuvu, išgyveno“, – kalbėjo BNS vyriausiasis redaktorius.

Pasaulio akys krypo į Ameriką. Pensilvanijoje pasikėsinta į tuo metu buvusį Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą. Ir galbūt amerikiečius sužavėjusio lyderio nuotrauka – viena akimirka galėjo lemti galingiausios pasaulio valstybės rinkimų baigtį. 

Iš rinkimų kovos pasitraukus 82 m. Joe Baidenui, jį pakeitė viceprezidentė Kamala Harris. Bet tai pergalės demokratams neatnešė.

„D. Trumpo pergalę iš esmės nulemia vidaus politikos klausimai“, – aiškino S. Jakučionis.

LNK stop kadras

Rusijos karas Ukrainoje peržengė Europos Sąjungos slenkstį. Sparnuotoji raketa pažeidė Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę. Skelbta, kad drono nuolaužų rasta ir Latvijoje.

Minint tūkstantį dienų nuo Rusijos invazijos pradžios, Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pajėgos niekada nepasiduos Rusijai. O Kremlius taip pat žadėjo nugalėti.

Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Maskvai leidžiama panaudoti branduolinius ginklus prieš jų neturinčią valstybę. Jis taip pat tvirtino, kad Rusija išbandė Ukrainoje savo naują hipergarsinę raketą „Orešnik“.

Gazos ruože tęsėsi humanitarinė krizė, bet Izraelis ir „Hezbollah“ visgi pasiekė paliaubas.

EPA-ELTA nuotr.

Tebevykstant konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Sakartvele pergalę šventė prorusiška partija. Bet opozicijos įsitikinimu, šie rinkimai buvo klastojami – po balsavimo šalyje kilo politinė krizė. Premjeras paskelbė, kad derybos dėl stojimo į ES bus atidėtos bent ketveriems metams.

„Matėme beprecedentį Rusijos kišimąsi, kuris rodo, jog Rusija bando pasilikti tas šalis savo įtakos zonoje“, – sakė redaktorius.

Bet nukreipusi žvilgsnį į Ukrainą, Rusiją prarado įtaką Sirijoje. Čia baigėsi penkis dešimtmečius trukęs Basharo al Assado klano valdymas bei daugiau kaip 13 metų trukęs Sirijos pilietinis karas.