Paskutinį žodį dėl grįžtančių „darbiečių“ tartų Konstitucinis Teismas

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas prognozuoja, jog į rinkimų sąrašą atgal įrašytiems Darbo partijos atstovams einant į Seimą klausimas vėl atsidurtų Konstituciniame Teisme (KT).

Pasak Z.Vaigausko, jei atsilaisvintų Darbo partijos laimėta vieta parlamente, Vyriausioji rinkimų komisija turėtų vadovautis paskutiniu Seimo nutarimu dėl rinkimų sąrašo eilės nustatymo. Tačiau komisijos vadovas neabejoja - koks bebūtų sprendimas, jis būtų skundžiamas KT.

„Iš principo, mums iškiltų praktinis klausimas, jei kas nors iš Seimo pasitrauktų. Vyriausioji rinkimų komisija vadovautųsi ta eile, kurią nustatė Seimas, ir, mano galva, komisija čia negalėtų gilintis, pagrįstai, nepagrįstai tą priėmė (pakeitė nutarimą dėl eilės nustatymo - red.)“, - BNS antradienį sakė Z.Vaigauskas.

Seimas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo reabilitavo iš rinkimų sąrašo išbrauktus Darbo partijos atstovus Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Joną Pinskų bei Vytautą Gricių ir grąžino juos į rinkimų sąrašą. Parlamentarais jie taptų, jeigu kurie nors dabartiniai Seimo nariai, išrinkti pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą, netektų mandato.

Ž.Pinskuvienė „darbiečių“ rinkimų sąraše įrašyta 23-ioje vietoje, J.Gaudutienė - 24-oje, J.Pinskus - 25-oje, V.Gricius - 35-oje. Taip pat Seimo priimtu nutarimu konstatuojama, kad minėti politikai nepažeidė Seimo rinkimų įstatymo.

„Kitas dalykas, kokį sprendimą bepriimtų VRK, kuria eile besivadovaudama, ar pirmąkart Seimo nustatyta, ar pakoreguota, mūsų sprendimas greičiausiai būtų apskųstas Konstituciniam Teismui“, - prognozavo Z.Vaigauskas.

Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, į Konstitucinį Teismą gali kreiptis Seimas, taip pat prezidentas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai arba Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo.

Į Seimo rinkimų Darbo partijos sąrašą po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo išbrauktus keturis „darbiečius“ grąžinti pasiūlė Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimas juos po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo buvo įvertinti rinkimų pažeidimai, išbraukė iš rinkimų sąrašo, tad trys iš jų neteko galimybės tapti parlamentarais.

Pristatydamas projektą V.Gapšys anksčiau sakė, kad grąžinant „darbiečius“ į rinkimų sąrašą bus atstatytas teisingumas, nes jiems dėl balsų pirkimo įtarimai nebuvo pateikti.

Baudžiamojoje byloje dėl balsų pirkimo trukdymu pasinaudoti rinkimų teise kaltinami keturi asmenys: Vladislavas Gaidis, Igoris Sologubovas, Eugenijus Maciulevičius ir buvęs Darbo partijos kandidatas į Seimą Viačeslavas Ždanovičius. Tuo metu Ž.Pinskuvienė, J. Pinskus, J.Gaudutienė ir V.Gricius byloje tėra liudytojai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, susitarė už 30 tūkst. litų sumą papirkti 3 tūkst. asmenų, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų Darbo partijos sąraše esančius penkis jos narius: J. Pinskų, Ž. Pinskuvienę, J.Gaudutienę, V.Gricių ir V.Ždanovičių.

Kaip yra pranešusi Generalinė prokuratūra, V.Gaidis ir I.Sologubovas iš E.Maciulevičiaus ir V.Ždanovičiaus tam reikalui gavo 5 tūkst. litų, tačiau nebaigė vykdyti nusikalstamos veikos - sutrukdė pareigūnai.

Skundą dėl Seimo rinkimų rezultatų nagrinėjęs KT buvo konstatavęs, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. KT savo išvadoje pareiškė, kad Rinkimų komisija turėjo informacijos apie galimą balsų pirkimą minėtų kandidatų naudai, tačiau į ją neatsižvelgė. Todėl remdamasis KT nutarimu, Seimas pernai lapkričio 14 dieną priėmė sprendimą, kad Darbo partijos kandidatai Ž.Pinskuvienė, J.Gaudutienė bei J. Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais. Jų vietas Seime užėmė kito „ darbiečių“ kandidatų sąrašo atstovai.