„Taip, nusikels (projekto svarstymas – BNS), nežinau kuriam laikotarpiui, kada gausime ekspertizę“, – trečiadienį LRT radijui sakė socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Anot jo, Kultūros komitetas trečiadienį planuoja priimti sprendimą dėl LRT įstatymo pataisos teisinio reguliavimo poveikio vertinimo.

Tokio vertinimo antradienį paprašė opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijų nariai.

„Nacionalinis transliuotojas yra svarbus Konstitucijoje įtvirtinto viešo intereso misijos įgyvendintojas. Įstatymo projektu siekiama iš esmės pakeisti LRT direktoriaus atleidimo tvarką. Todėl mes, 42 pasirašę Seimo opozicijos nariai, prašome atlikti teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir pateikti išvadą apie šį įstatymo projektą“, – sakė Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.

Kreipimesi prašoma įvertinti, ar siūlomas teisinis reguliavimas neturės neigiamos įtakos pagrindiniams visuomeninio transliuotojo veiklos principams – politinio neutralumo, demokratijos, nepriklausomumo – bei kitiems teisinės valstybės principams.

Taip pat prašoma pateikti vertinimą, ar įstatymo projekto priėmimas nesusiaurins Europos Sąjungos teisės taikymo Lietuvoje apimties, atsakant į klausimą, ar jis atitinka Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatas.

Opozicija atkreipė dėmesį ir į Seimo Teisės departamento išvadą, kad įstatymo projektu siūlomas reguliavimas, kuriuo atsisakoma nuostatos, jog LRT tarybos išreikštas nepasitikėjimas generaliniu direktoriumi turi būti grindžiamas viešuoju interesu, bet nenurodomi jokie kiti objektyvūs pagrindai, kuriais taryba turėtų remtis pareikšdama nepasitikėjimą.

„Šios siūlomos nuostatos nedera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina. Todėl prašome įvertinti ir projektu siūlomo reguliavimo atitiktį Lietuvos Konstitucijai“, – tvirtino D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.

K. Vilkausko teigimu, gavęs prašymą atlikti projekto ekspertizę, Seimas turi kreiptis į mokslo įstaigą, kuri atsakytų į parlamentarų iškeltus klausimus.

„Penktadienį (Kultūros komiteto – BNS) posėdis neįvyks, nes mes negalime jo organizuoti būtent dėl tos priežasties, nes tai (kreiptis dėl ekspertizės – BNS) privaloma Seimo statuto norma“, – sakė Kultūros komiteto pirmininkas.

Anot jo, mokslo įstaiga ekspertizę privalo pateikti ne ilgiau kaip per 30 dienų.

Šį penktadienį Kultūros komitetas planavo svarstyti „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotą ir visų valdančiųjų palaikomą LRT įstatymo pataisą palengvinti šios įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų tvarką.

Pagal šį projektą LRT vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.

Vėliau „aušriečių“ lyderis pripažino, kad svarstant pataisą parlamente reikės nustatyti septynių tarybos narių balsų kartelę generalinio direktoriaus atleidimui.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.

LRT taryba paragino Seimą išlaikyti dabartinę kartelę.

Minėtas pataisas parlamentas planavo svarstyti jau kitą savaitę.

„Seimas buvo mus įpareigojęs gruodžio 11 dieną jau pateikti komiteto sprendimą, dėl to buvo taip greitai organizuojama (komiteto posėdis – BNS)“, – sakė K. Vilkauskas.

Kitą antradienį dėl siūlomų pataisų prie Seimo organizuojamas žurnalistų inicijuotas protestas.

Protesto organizuojančios Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė trečiadienį LRT radijui sakė, kad pagrindinis žurnalistų reikalavimas – atmesti pateiktą pataisą.

„Kviečiame valdančiuosius atmesti šias pataisas, sėsti prie stalo, sudaryti ekspertų darbo grupę, jeigu jie mano, kad reikia keisti LRT įstatymą, padaryti sistemines diskusijas, ką norime keisti, o ne registruoti dešimt skirtingų pataisų, dešimt skirtingų įstatymų, bet padaryti vieną diskusiją su ekspertais, kokio visuomeninio transliuotojo mes norime ir tada spręsti“, – teigė ji.

BNS rašė, kad dėl politikų veiksmų prieš LRT nacionalinio transliuotojo darbuotojai šią savaitę pradėjo protesto akciją, kai eteryje skelbia tylos minutes ir reikalauja politikų patraukti rankas nuo LRT. Jie eteryje taip pat kalba apie tai, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakoja nesėkmingų valstybių pavyzdžius, kas nutinka, kai žiniasklaida yra uzurpuojama.

Nacionalinio transliuotojo žurnalistai sako jaučiantys beprecedentį politikų spaudimą ir stebintys siekį užvaldyti visuomeninį transliuotoją.

Žurnalistų bendruomenė savo ruožtu žada organizuoti įvairias pilietines akcijas, apie kurias skelbs socialiniuose tinkluose, viena jų – laiškų Seimo nariams rašymas.