Verslą Anglijoje kūrusi emigrantų pora susidūrė su tautiečio reketu

Patalpų savininkė parodė kitą veidą

Deja, atvykę į Angliją, verslininkai irgi susidūrė su ne pačiais maloniausiais dalykais. Oksana ir Miroslavas pasakoja, kad pradžia svetur buvo be galo sunki ir tikrai ne sykį norėjosi krautis daiktus ir traukti Vilniaus link. Oksana sako, kad toji moteris, kuri įsiviliojo juos į Angliją, paskui pradėjo taip kenkti, kad jiedu nebežinojo, ką daryti.

„Nuomojome iš jos kabinetus, mokėdavome jai nuomą. Ir kaip tu gali pasakoti apie žmones, kurie tau neša pinigus, kad jie yra niekšai? Tai ar yra tikslas sėdėti ir mokėti tam žmogui pinigus, kai apie tave pasakoja taip blogai? Ir nuotaikos žmogus [ji buvo] – rėkdavo, isterijos visokios. Toks įspūdis, kad nenori, jog bent žingsnį be jos leidimo padarytume“, – „Emigrantams“ pasakoja Oksana.

Priežasties, kodėl lietuvė šitaip elgėsi, Miroslavas su Oksana nesupranta iki šiol – gal pavydėjo, o gal tiesiog buvo tokio kenkėjiško charakterio. O po vieno įvykio teko tiesiog krautis daiktus ir bėgti kuo toliau. Tik įsikūrė, tik pradėjo teikti paslaugas, ir štai bloga žinia: pasirodo, dokumentų nepakanka ir turėti stomatologijos kabineto lietuviai negali. Privalo užsidaryti, o tada, kai susitvarkys popierius, galės dirbti toliau. Kai susikirto valdininkų, verslininkų, minėtos patalpų savininkės ir dargi nepatenkinto paciento interesai, įsisuko tikras intrigų verpetas.

„Buvo pradėtas gydymas, tarkim, vyrui N ir tas gydymas dar nebuvo baigtas, kai užsidarėme. Jam pradėjo kažką skaudėti. Tų kabinetų, kuriuos nuomojom, savininkė, matyt, papasakojo, kad buvo patikrinimas, nustatė, kad mes nelegaliai dirbam ar kažką panašaus. Vyras N tada pasiūlė mums sumokėti jam pinigus kaip kompensaciją, kadangi jis turės eiti tęsti gydymo į kitą vietą. Aš faktiškai buvau sutikęs tai padaryti, nes bet kuriuo atveju, kaip sakant, mūsų kaltė, nes nepabaigėme gydymo, o jį reikia tęsti – ten procesas, su kuriuo negalima delsti. Taigi sutikom sumokėti, jis suprato, kad čia galima pasipelnyti, apetitas labai stipriai išaugo – iki 7 tūkst. svarų. Aš nesutikau, tada pasipylė grasinimai“, – prisimena Miroslavas.

Liūdniausia Oksanai ir Miroslavui tai, kad nukentėjo jie ne nuo ko kito, o nuo tų pačių lietuvių, kurie, pasak pašnekovų, dėl savo gero būvio svetur esą padarytų bet ką.

„Jie [minėtas pacientas su bendrininkais] įsilaužė pas mus į kabinetus, pavogė kompiuterius, dėžę su [stomatologiniais] įrankiais. Nežinau, ką jie su jais darys. Ir pradėjo grasinti, pradėjo reikalauti labai daug pinigų – iš pradžių 2000, paskui ir 4000 svarų. Jis pradėjo grasinti, kad išžudys mano šeimą ir kad mes pasigailėsime, kad čia atvažiavome“, – pasakoja Oksana.

„Aš dar buvau vieną kartą su jais susitikęs pačioje klinikoje, atvažiavo tokie trys vyrukai su treningais [...]. Buvo parašytas pareiškimas policijai, pasirodo, jis toks jau gana žinomas veikėjas. Bandė jį ten galbūt gaudyti kažkas, netgi nežinau, kaip konkrečiai pasibaigė. Svarbu, kaip sakant, kad nuo mūsų atstojo, ir viskas“, – teigia Miroslavas.

Kosmetologijos kabinetą teko atidaryti namie 

Galiausiai Oksana su Miroslavu suprato: nieko čia gero nebebus. Pirmasis bandymas verslauti Anglijoje jiems kaip reikiant pakirpo sparnus, tačiau jie nusprendė nepasiduoti – padaryti viską, kad savo tikslą pasiektų.

„Pabėgimas atrodė taip, kad trūko kantrybė, aš taip pat pakėliau balsą ir pasakiau, kad žinau, kad ji [patalpų savininkė] daro už mano nugaros. Susikroviau daiktus ir išėjau. Iš jos sugyventinio nuomojomės butą, už kurį mokėdavome labai daug, nes už tiek dabar namą nuomojamės, bet mes apie tai nežinojom. Buvo sunku surasti namą. Bet mums padėjo kiti draugai, mes ir labai gerų žmonių sutikom, kurie ir savo verslus turi, ir nepavydūs, ir daug žino. Tai su jų pagalba mes išsinuomojome namą ir aš dirbau metus namuose“, – sako Oksana, vienam iš kambarių įrengusi kosmetologinį kabinetą.

„Vyras irgi turėjo iš ten pabėgti, nes ten buvo neįmanoma dirbti. [...] Jis turėjo išsinuomoti [patalpas] įrangai laikyti, tai mes nuomojomės sandėlį ir viską ten laikėme metus laiko. Mes niekur negalėjome toliau eiti, tvarkėme dokumentus“, – pasakojimą tęsia emigrantė.

Dabar dokumentai jau sutvarkyti ir ramiame Mančesterio rajone stovinčiame name jau kurį laiką veikia ir kosmetologijos, ir odontologijos kabinetai.

Planuoja plėstis

Tai, kad kažkur duona skalsesnė, anot „Emigrantų“ pašnekovų, yra visiškas mitas. Jeigu Lietuvoje jie dirbo daug, tai Anglijoje, bent iš pradžių, dar daugiau.

„Dabar viskas labai gerai. Aišku, ne taip greitai juda, kaip norėtųsi, nes anglai apskritai labai stiprūs konservatoriai, viską daro labai lėtai, neskubėdami, atsipalaidavę. Iš kitos pusės, jie dešimt kartų viską pertikrina, jie nelabai mėgsta rizikuoti, todėl sudėtinga ir tinkamas patalpas išsinuomoti. Apskritai pradžia visada būna sunki, paskui, kai jau turi istoriją, viskas pradeda judėti daug greičiau.

Atidarėme kliniką, dabar planuojame atidaryti laboratoriją. Manau, kitais metais atidarysime, nes suradome patalpas, aš turiu įrangą, kuri likusi nuo darbo Lietuvoje laikų, kurią galiu čia pervežti. Tad viskas juda į priekį“, – optimizmo nestokoja Miroslavas.

Ar grįš Oksana ir Miroslavas į Lietuvą? Deja, ne. Dabar, kai jau tiek įdėjo darbo ir pagaliau įsitvirtino, visko griauti jie nebesiryžtų. Tačiau tiems, kas nori kurti verslus užsienyje, pirmiausia patartų labai gerai pasidomėti ir pasverti visus „už“ ir visus „prieš“.