Briuselis dažnai vadinamas Europos Sąjungos (ES) sostine, nes čia įsikūrusios svarbiausios ES institucijos: ES Taryba ir, žinoma, EP, po kurį ir žvalgosi laida „Emigrantai“. Bet kalbėsimės ne apie politiką, o apie daug įdomesnius reikalus: kur Briuselyje gyvena lietuviai europarlamentarai, ką valgo, kiek iš tiesų dirba ir kaip jiems patinka daugiatautė, šokoladu kvepianti ir, deja, terorizmo krečiama Belgija.

Šiuo metu EP dirba vienuolika atstovų iš Lietuvos. „Mažai kas čia gyvena. Dažniausiai parlamentarai atskrenda pirmadienį, o ketvirtadienį jau išskrenda atgal į Lietuvą“, – aiškina vieno europarlamentaro padėjėjas.

Kai „Emigrantai“ lankėsi Briuselyje, daugumos parlamentarų Belgijoje nebuvo nė kvapo. Artėjant savaitgaliui, visi jau buvo namie – tarytum studentai, grįžtantis pas mamą į gimtinę. Tačiau keletą parlamentarų vis dėlto rasti pavyko.

B. Ropė ketvirtadienio vakarą leidžia viešbutyje – be šeimos, asmeninių daiktų, bet su bilietu į Vilnių. „Kiekvieną savaitę gyvenu vis kitame viešbutyje“, – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.

„Pasirinkau tokį viešbučio variantą, nes Briuselio nepažinojau. Vienas iš motyvų buvo sužinoti daugiau apie Briuselį, todėl specialiai nesirinkau vieno viešbučio, kaip kad kiti kolegos yra pasirinkę, bet bandau kiekvieną sykį vis kitą viešbutį. Dažniausiai renkuosi vidutinės klasės trijų žvaigždučių, kartais keturių ar dviejų žvaigždučių viešbučius“, – „Emigrantams“ sako B. Ropė.

Dėl didelių atlyginimų EP galėtų vadintis rojumi. Neatskaičiavus mokesčių, kiekvienas EP narys uždirba daugiau kaip 8000 eurų. Kompensuojama dar ir daugybė su darbu susijusių išlaidų. B. Ropė neneigia, kad uždirba daug, tačiau sako pinigais nesišvaistantis.

Laiko Briuselyje – mažai, todėl prabanga esą net nebūtų kada pasidžiaugti. Prie jos Ignalinoje gyvenantis vyras ir nepratęs.

Kiekvienas europarlamentaras, o jų yra 751, laisvai renkasi, kur gyventi. Kas nori, nuomojasi būstą, o kiti, kaip B. Ropė, keliauja iš viešbučio į viešbutį. „Mano namai – Ignalinoje, todėl ir buto man čia nereikia“, – sako jau dvejus metus Belgijoje dirbantis vyras. Jo žodžiais, buto nuomotis jis nenorėjęs, nes tai kelia daug organizacinių ir tvarkymosi buityje rūpesčių.

Kitas europarlamentaras – liberalas Petras Auštrevičius sako, kad viešbutyje gyventi negalėtų. „Darbas Briuselyje man – ne komandiruotė“, – teigia jis.

„Nuomoju butą, nes man labai trūksta privatumo. Man patinka savo daiktai, neliečiama knyga, žurnalas ar obuoliai ant stalo. Grįžtu į savo pasaulį ir geriau miegu savo lovoje. Ir norisi kažkokio pastovumo“, – apie savo pomėgius pasakoja P. Auštrevičius.

Su juo „Emigrantai“ kalbėjosi likus vos kelioms dienoms iki sprogimų Zevantemo oro Uoste ir Malbeko metro stotyje. Tą penktadienį politikas ruošėsi kelionei į JAV, iš kurios grįždamas tik per plauką netapo baisiausio šių metų įvykio liudininku. Iš oro uosto lietuvis išėjo likus vos dešimčiai minučių iki sprogimo. Tačiau tą penktadienį, kai „Emigrantai“ lankėsi EP, apie artėjančią nelaimę niekas negalvojo.

P. Auštrevičius surengė ekskursiją po EP pastatą. „Liftai yra šito pastato komunikacinė arterija, čia daug ką sutinki, galima apie daug ką pasikalbėti, aptarti esminius reikalus, nes visi yra užimti. Galima susitarti dėl esminių dalykų, nes visi nuolat juda, ir rasti laiko pasišnekėti yra iš tikrųjų didžiulė problema“, – apie bendravimą EP pasakoja lietuvis politikas.

Lyginti mūsiškį Seimą ir EP būtų beviltiška. Ilgesnis pasivaikščiojimas po pastatą gali atstoti treniruotę. Čia įkurti ne tik kabinetai, valgyklos, kavinės ar posėdžių salės. Tai – ištisas miestas po vienu stogu. Lietuviai ligi šiol klausinėja, kam reikalinga Seime kirpykla, o Briuselyje tokių klausimų nekyla. Bankai, kavinės, knygynai ir net kelionių agentūros – viskas po ranka.

Nors dauguma parlamentarų ketvirtadienio vakarą jau sėdi Vilniuje, laidos pašnekovai tikina, kad per ne visą Briuselyje praleistą darbo savaitę veikti tikrai yra ką. Štai B. Ropė teigia kasdien dirbantis nuo devynių ryto iki septynių vakaro. Net nėra kada miesto apžiūrėti. Baigei darbus ir – į viešbutį.

Anot B. Ropės, EP neblogai maitina. „Pavyzdžiui, ir žuvų patiekalai, ir mėsos. Na, dieną kaip tik valgiau keptos antienos – labai skanu. Šiandien už pietus mokėjau 14 euru“, – pasakoja politikas.

Belgija dažnai vadinama ir šokolado, ir alaus šalimi. Saldumynų čia galima rasti įvairiausių skonių ir už įvairias kainas. Belgiškas šokoladas – tai ne tik maisto kultūros dalis, bet ir didžiulė industrija, valstybei atnešanti milijonus. Kaip ir alus. Šalyje yra apie du šimtus alaus daryklų, o rūšių – nesuskaičiuojama galybė. Belgai – tikri alaus mėgėjai: per metus vidutiniškai išgeria po maždaug 80 litrų alaus.

Nors uždirba pakankamai, Briuselio kainos B. Ropei nepatinka. Miestas išties brangus. Didesnis puodelis kavos senamiestyje gali kainuoti kad ir penkis eurus, ką jau kalbėti apie sočius pietus restorane. Parlamento valgyklos kainos – taip pat nemenkos. „Norint gyventi kaip Lietuvoje, reikia uždirbti maždaug 3–4 kartus daugiau nei Lietuvoje“, – skaičiuoja B. Ropė.

Iki 2009 metų EP nariai iš Lietuvos uždirbdavo tiek pat, kiek ir Seime. Bet tai daug kam nepatiko, nes 751 europarlamentaro sąlygos Briuselyje itin skyrėsi. Jei taip būtų dabar, lietuviai Briuselyje turėtų gyventi už maždaug pustrečio tūkstančio eurų, kai vokietis ar britas uždirbtų aštuonis. Juk gyvenimas Belgijoje daug brangesnis nei Lietuvoje, todėl ir pustrečio tūkstančio – ne tie pinigai, kurių verti jaučiasi parlamentarai.

Šios kadencijos EP nariams kas mėnesį mokama po 8200 eurų. Atskaičius mokesčius, lieka beveik pusseptinto tūkstančio. Tačiau tai dar – ne viskas. EP nariai taip pat gauna kasmėnesinę daugiau kaip keturių tūkstančių eurų išmoką biurui savo gimtinėje išlaikyti. Europarlamentarams taip pat kompensuojami du trečdaliai medicinos išlaidų, o senatvėje jų laukia pensija. Užtenka čia praleisti vos metus, ir jau gausi pensiją, sudarančią 3,5 proc. metinės algos už kiekvienus darbo metus. Taigi visus penkerius metus Briuselyje praleidęs politikas senatvėje galės džiaugtis išmokomis, sudarančiomis beveik pusantro tūkstančio eurų.

B. Ropė tikina puikiai išgyvenantis, kad ir kiek uždirbtų. Vyro devizas – planuoti išlaidas ir atsidėti ateičiai. Brangių daiktų jam nereikia, todėl gyvenimu nesiskundė nei tada, kai dirbo Vilniaus kuro aparatūros gamykloje, nei dabar.

Parlamentarai nemokamai gali naudotis ir EP automobiliais, tačiau B. Ropė teigia dažniau besinaudojantis viešuoju transportu. „Juk aš – žaliasis. Reikia rūpintis gamta“, – sako jis.

Vertėjų EP yra daugiau nei parlamentarų. Parlamente nuolat dirba apie pusantro tūkstančio vertėjų. Vieni sėdi prie dokumentų, kiti verčia, ką kalba parlamento nariai ar skaitantys pranešimus asmenys.

Didžiuliame pastatų komplekse vietos užtenka ir menui. Čia kabo ir kūrinys Baltijos keliui atminti. Nuolatos vyksta parodos, kartais – koncertai. Svečius dažnai sudomina dovanų parlamentui ekspozicija.

Anchor Nors Briuselis – turtingas miestas, skurdo čia – sočiai. Išmaldos prašytojų gatvėse net knibžda. Ir liberalas P. Auštrevičius per savo biuro langą jau įprato matyti visą benamio gyvenimą. „Per savo ofiso langą iš 8 aukšto aš pusantrų metų stebėjau benamį, kuris gyveno nelegaliai įsikūręs parkelyje. Dabar jį iškraustė, nes sutvarkė tą parką ir neliko krūmelių ir medžių, kurie slėpė jo palapinę. Jis ten gyveno su dviem šunimis ant ventiliuojamų grotelių – ir tai yra Briuselio centras“, – su „Emigrantais“ dalijosi įspūdžiais europarlamentaras.

P. Auštrevičius sako pakeitęs savo nuomonę apie Briuselį į gera: „Anksčiau jis man atrodė labai biurokratiškas, šaltas, netgi sakyčiau – neįdomus. Dabar aš galiu pasakyti, kad apie Briuselį esu visai kitokios nuomonės. Tai yra įdomus, kultūriškai labai turtingas, tinkamas gyventi miestas. Man jis patinka.“

Laida „Emigrantai“ – antradieniais, 19.30 val., per LRT TELEVIZIJĄ. Laidos įrašą galite rasti LRT.lt mediatekoje.