Žygis Žaliojo Velnio takais: penki nepamirštami maršrutai

Pirmasis žygis – 16 kilometrų

"Žalias Velnias buvo vienas pirmųjų Didžiosios Kovos apygardos partizanų vadų, kovojęs su sovietais, – pasakojo viena iš žygio "Žalio Velnio takais" organizatorių Gerda Šareikaitė. – Mums labai patiko ir šio sumanaus, garsaus vado slapyvardis. Kaskart keičiame didelio populiarumo sulaukusių žygių maršrutus. Šįkart žygį skiriame 1947 m. kovo 11 d. Maskvoje nužudyto ir tose apylinkėse kovojusio Žaliojo Velnio, Jono Misiūno, atminimui."

Liepos 1 d. nuo Abromiškių kaimo startuos jau šeštojo žygio dalyviai.

Pirmasis žygis buvo surengtas norint paminėti Abromiškių kaimo 440 metų jubiliejų.

Abromiškių bendruomenė surengė šventę ir Vyto Šareikos iniciatyva surengė trumpą simbolinį žygį, skirtą šiose apylinkėse kovojusiems partizanams pagerbti.

"Pirmasis žygis buvo trumpas, 16 km, jame dalyvavo apie 50 žmonių. Liko puikūs įspūdžiai, žygeiviai buvo patenkinti, tad nusprendėme tai pakartoti ir kitais metais", – pasak Gerdos, šiemet jau laukiama apie 1500 žygeivių.

Šį kartą organizatoriai parengė penkias trasas: tris – pėstiesiems, dvi – dviratininkams.

Priklausomai nuo žygio trasos, organizatoriai ragina apsilankyti Abromiškėse nuo 6 iki 12 val.

Ir su NATO kariais

Žygį organizuoja didelė komanda, dirbs daug savanorių. Šis renginys sustiprino Abromiškių bendruomenę, kurios nariai nuoširdžiai dirba rengdami žygį.

Maršrutuose išdėstyti įvairiausio pobūdžio punktai, kuriuose dalyviai gaus ne tik antspaudą, bet ir praktinių bei kultūrinių žinių.

Dalyviai turi galimybę pasirinkti iš penkių skirtingo atstumo maršrutų, kuriuos galės įveikti pėsčiomis arba dviračiais.

Pasibaigus žygiui, dalyvių ir renginio svečių lauks orkestro pasirodymas ir iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija.

Po 19 val. prasidės koncertinė ir kultūrinė programa.

"Tai ne varžybos. Neakcentuosime, kas atvyks pirmas, kas paskutinis. Norime, kad žmonės ilsėtųsi, pasigrožėtų nuostabiais vaizdais, mėgautųsi ramybe", – teigė G.Šarekaitė.

Žygio dalyviai išgirs įdomių istorijų apie partizanus, pamatys įvairių laikotarpių ir šalių karių aprangą, turės galimybę pasimokyti pirmosios medicininės pagalbos, žygiuoti su Lietuvos kariuomenės ir NATO kariais, įgyti praktinių žinių, pamatys modernią ginkluotę ir, svarbiausia, pasigrožės nuostabia gamta.

Dalyviai turi galimybę pasirinkti iš penkių skirtingo atstumo maršrutų, kuriuos galės įveikti pėsčiomis arba dviračiais.

Desertas – Velnio duobė

"Pirmasis, lengvasis pėsčiųjų žygis puikiai tinka šeimoms, jame gali dalyvauti ir tėvai su vaikais vežimėliuose. Jie keliaus nuo Abromiškių iki Girnakalių kaimo", – pasakojo organizatorė.

Antrojo pėsčiųjų žygio maršruto dalyviai keliaus aplink Elektrėnų marias.

Trečiasis, sunkiausias, maršrutas skirtas sportuojantiesiems. Nueiti 42 km būtina ir gera avalynė, ir pasirengimas.

Nuo Abromiškių iki trasos pradžios Aukštadvaryje žygio dalyvius nuveš organizatoriai. Iš ten dalyviai kulniuos atgal. Jie turės galimybę pasimėgauti Kęstučio, Beižionių ir kitais piliakalniais.

Trumpojo (40 km) dviračių žygio dalyviai keliaus ir pro Semeliškes – senąjį prūsų kaimą, kuris minimas dar 1375 m.

"Ilgiausio maršruto dalyviai dviračiais turės nuvažiuoti 72 km, aplankys visus žygio punktus, pamatys ir piliakalnius, ir kaimelį, ir marias, ir garsiąją Velnio duobę", – džiugino G.Šareikaitė

Velnio duobė – unikalus geologinis paminklas Kalvų miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje.

Plotis 60–65 m – 200 m. Plotas 0,04–4,5 ha. Gylis – 30–40 m. Durpių sluoksnio dugne storis apie 9,5 m.

Velnio duobė įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą. Tai ir mitologinis-sakralinis kultūros paveldo objektas.

Yra ir kitų samprotavimų apie šio gamtos paminklo kilmę. Viena jų teigia, kad Velnio duobę suformavo nuo ledyno pakraščio (o gal ledyno plyšyje) krentanti vandens srovė.

Kiti teigia, kad dauba susidarė požeminiams vandenims išnešus smulkias nuogulas, dar kiti – kad Velnio duobę kažkada išmušė čia nukritęs meteoritas. Visos šios hipotezės turi savų argumentų ir kol kas galutinai neatmestos.

Po žygio – iškilmingas vėliavos pakėlimas, koncertuos "Konkordas", "Basi", "Žalvarinis", "Rebelheart".

Žygeiviams

Trumpoji pėsčiųjų (šeimų) trasa – 10–13 km (skirta 7 val.)

11 val. – registracija (Abromiškių svirnas)

11.30 val. – startas (Abromiškių svirnas)

18.30 val. – finišas (Abromiškių svirnas)

Vidutinė pėsčiųjų trasa – 22 km (8 val.)

9.30 val. – registracija (Abromiškių svirnas)

10.30 val. – startas (Abromiškių svirnas)

18.30 val. – finišas (Abromiškių svirnas)

Ilgoji pėsčiųjų trasa – 42 km (11.30 val.)

6 val. – registracija (Abromiškių svirnas)

6.30 val. – išvykimas į starto vietą (žygeiviai nuvežami nuo Abromiškių svirno į Aukštadvarį)

7 val. – startas (Kęstučio piliakalnis, Aukštadvaris)

18.30 val. – finišas (Abromiškių svirnas)

Trumpoji dviratininkų trasa – 40 km (6.30 val.)

12 val. – registracija (Abromiškių svirnas)

13 val. – startas (Abromiškių svirnas)

18.30 val. – finišas (Abromiškių svirnas)

Ilgoji dviratininkų trasa – 73 km (11 val.)

7.30 val. – registracija (Abromiškių svirnas)

8.30 val. – startas (Abromiškių svirnas)

18.30 val. – finišas (Abromiškių svirnas)