Tautodailininko rankų išglostyti kryželiai, koplytėlės, juostinės, rankšluostinės, prieskoninės. Šie darbai karaliauja Vytauto Sabataičio medžio drožinių jubiliejinėje parodoje "Laiko ratu".

Paskutinių parodų serija

Atidarant parodą Kauno menininkų namuose susirinko gausus būrys jubiliato bičiulių. Energingas aštuoniasdešimtmetis sukosi suskambusios polkos ritmu, o sveikintojai rikiavosi į eilę. Daugelis vietoj gėlių dovanojo sukaktuvininko užsiprašytus loterijos bilietus. "Norėjau įsitikinti, ar tik mano vieno ranka nelaiminga", – juokėsi V.Sabataitis.

"Pastaruoju metu Vytautas kasmet surengia po paskutinę, atsisveikinimo, parodą. Todėl norisi atsisveikinti – iki kitos paskutinės parodos", – šmaikštavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jazerskas. Jį V.Sabataitis nustebino parodai pateikdamas miniatiūrinių koplytėlių seriją. Dailininkas prisipažino koplytėles, kaip ir kryželius, droždavęs ir sovietmečiu, tik slapta – jei kunigas ar bobutė paprašydavo. Anuomet tautodailininko darbai ne kartą eksponuoti sąjunginėse parodose ir tūkstančiais pasklido po pasaulį – jo išdrožtos juostinės, rankšluostinės buvo ypač populiarios tarp užsienio lietuvių.

Labiausiai mėgsta ąžuolą

"Kai žydams buvo leista išvažiuoti į Izraelį, eilė norinčiųjų mano tulpelių ir kitų raštų rikiavosi. Taip jau yra – Izraelyje beveik neauga medžiai, emigruojantieji norėjo darbus vežtis medinėse dėžėse – kad daugiau medžio parsivežtų", – juokėsi V.Sabataitis.

Jis apgailestavo, kad dabar lietuviai savo namus linkę puošti ne tautodailės darbais, o turkiškais, amerikietiškais niekučiais ir blizgučiais. "Lietuvių liaudies menas miršta", – liūdnai pastebėjo tautodailininkas.

Raštų, ornamentų motyvų jis semiasi ir vartydamas knygas, ir iš savo vaizduotės. "Ornamentą nusipiešiu, pasidarau šabloną, dedu ant lentos ir išpjaustau", – apie darbo procesą pasakojo tautodailininkas, rodydamas parodoje eksponuojamus darbus iš ąžuolo. "Ąžuolą labiausiai myliu. Ąžuolas kietas, su juo sunkiau, bet smagiau dirbti. Tą medį labiau jauti rankomis, be to, žinai, kad darbas bus ilgaamžis", – tvirto lietuviško medžio pliusus vardijo parodos autorius.

Neištveria be drožybos

"Esu juostinių pradininkas. Iki manęs jų niekas nekūrė – tai mano sumanytas dalykas", – su pasididžiavimu pasakojo V.Sabataitis. Tautodailininkas yra sukūręs ir didesnės apimties darbų – jo koplytstulpis puošia Karo muziejaus sodelį, kryžiai – giminių kapus. Jis apgailestavo, kad kryžiai Lietuvoje pradėti statyti tik atgavus nepriklausomybę, kai jis nebeturėjęs sveikatos imtis fiziškai sunkaus darbo. "Didelį kryžių sukurti ir pastatyti sunku fiziškai, bet drožinėti jį nėra sunku – jei truputį nepataikysi, niekas nepastebės. Mažą kryželį drožinėti sudėtingiau – jame ir pusės milimetro nuokrypis aiškiai matyti", – pastebėjo reiklus sau kaunietis.

Tautodailininkas prisipažįsta sunkiai ištveriantis bent dieną be drožybos. "Sekmadienį, kai nevažiuoju į dirbtuvę, nežinau, ko griebtis. Kitomis dienomis abu su žmona Zenobija važiuojame iš namų Šilainiuose į dirbtuvę Giraitėje. Žmona – mano pagalbininkė. Aš drožiu, o ji kampus nušveičia, kavos, arbatos išverda", – ištikima pagalbininke džiaugiasi senolis.

Autoriui nesvetimas humoro jausmas. Parodos lankytojus jis pasitinka tokiais juodu ant balto išguldytais žodžiais: "Jei būsiu pagirtas – džiugu, jei būsiu išpeiktas – taisytis nežadu (dėl laiko stokos). Nors nežinomi Viešpaties keliai…" Atrodo, jis tvirtai įsitikinęs, kas yra gražu, ir jo nuomonės lengvai nepakeisi.

Kas? V.Sabataičio retrospektyvinė paroda "Laiko ratu".

Kur? Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56).

Kada? Paroda veiks iki kovo 12 d. Lankymas – pirmadienį–ketvirtadienį 10–18 val., penktadienį 10–16.30 val.