Antrajame rinkimų ture Erikas Tamašauskas surems ietis su Vince Vaidevute Margevičiene. Bet Liberalų sąjūdžio atstovo ir konservatorės dvikova drąsiai galėtų vykti ir virtuvėje. Čia E.Tamašauskas pasitelktų slaptąjį ginklą – savo firminio patiekalo receptą.

Nėra vyriškų ir moteriškų darbų

„Aš manau, kad visi darbai yra vyriški, – sako E.Tamašauskas. – Tik moterys bėgant laikui tuos darbus perėmė. O kartais – visai be reikalo. Kalbant apie buitį, vyras sugeba viską. Na, beveik viską.“

Paklaustas, ką moka jis pats, politikas nusijuokia: „Gal geriau klausti, ko nemoku? O nemoku aš tik megzti ir gimdyti vaikų.“

Ar jis nori pasakyti, kad yra iš tų stipriosios lyties atstovų, kurie gerai jaučiasi virtuvėje? „Puikiai jaučiuosi, – užtikrina E.Tamašauskas. – Nuo vaikystės, kai pas močiutę atvykdavau į skerstuves ir visų skanėstų gamybą.“

Vėliau jis gamindavo su amžinatilsį mama. „Visada taikydavausi paragauti tešlos, bet mama gąsdindavo, kad nuo tešlos išaugs mergaitiškos krūtys“, – prisimena E.Tamašauskas.

„Paskui, – kalba jis, – jau taip susiklostė, kad visi mano draugai – kulinarai mėgėjai. O kai sueinu su medžiotojais, tai tikrai neatsiranda nė vieno, kuris nemokėtų gaminti valgio. Ir kaip skaniai!”

Virtuvėje – tik gera nuotaika

Į virtuvę, pataria E.Tamašauskas, reikia eiti tik gerai nusteikus: “Jei nekyla rankos, negalima savęs prievartauti, valgis nebus skanus. Bet jei nuotaika gera, ji, triūsiant prie viryklės, dar labiau pagerėja. Tai stebuklinga virtuvės taisyklė.”

Pyragų E.Tamašauskas nekepa. Paskutinį kartą tuo užsiėmė gal prieš 20 metų. “Tada žinojau, kaip iškepti aguonų tortą. Fantastika, koks skanus jis būdavo! Bet dabar net receptą pamiršau”, – kalba žinomas kaunietis.

Šiandien E.Tamašausko virtuvėje dažniau kvepia mėsos kepsniais. „Nereikia manęs provokuoti... Ne, aš tikrai nenoriu girtis... Bet mano viščiukas tabaka toks, kad gali pirštus nusigraužti iš skanumo!”, – pareiškia Erikas.

Jis žino vieną kulinarinę paslaptį: kad ir kaip paruoštum mėsą, ji nebus dešimties balų, jei nepagardinsi tinkamu padažu. Bet padažą, kaip ir raugintus agurkus, būtina gaminti pačiam.

Firminio padažo receptas

„Ką tik gaminau jį, savo mėgstamiausią geltonųjų slyvaičių su česnakais padažą“, – prisipažįsta E.Tamašauskas. „Tai toks padažas, kuris tinka prie bet kokios mėsos, net prie kietai virtų kiaušinių“, – sako jis.

Padažo gamyba, kalba politikas, paprasta, bet turi vieną sunkų momentą: reikia smulkiai sutarkuoti nemažai česnako. E.Tamašausko proporcijos – iš akies, todėl jis apytikriai rekomenduotų slyvaičių tyrės ir tarkuotų česnakų santykį 10:1.

„Apšutinu kaukazietiškų slyvaičių odelę, jas sutrinu per sietelį, kad atsiskirtų kauliukai ir nušutinta odelė, – pasakoja E.Tamašauskas padažo gamybos technologiją. – Tada minkštimo masę suverčiu į puodą ir kaitinu, vis įberdamas cukraus. Druskos – nereikia. Cukraus dedu tiek, kad gautųsi skaniai saldžiarūgštė tyrė. Kai ji užkaista, dedu sutarkuotus česnakus ir leidžiu 10 minučių paburbuliuoti.“

Padažą E.Tamašauskas sukrečia į 0,5 l stiklainėlius. „Tada laukiu svečių“, – šypsosi jis.