Teatro scenai ištikima menininkė atvirauja, kad filmavimasis seriale – tarsi dar vienas paralelinis gyvenimas, kurį ji išgyvena kurdama Jurgos personažą. Apie tai, kokius pavojingus ryšius teks patirti jos herojei ir kaip pavyksta aktorystę derinti su šeimos gyvenimu, – pokalbis su V. Bičkute.
– Esate užsispyrusi žemaitė iš Telšių. Daugiau kaip prieš 20 metų sėdote į traukinį, atvykote į sostinę ir pirmu bandymu patekote į režisieriaus Rimo Tumino renkamą kursą...
– Taip, esu žemaitė ir užsispyrimo, valios man netrūksta. Tačiau dėl aktorystės užsispyrusi nebuvau… Priešingai – atsidaviau likimo valiai. Maniau, pabandysiu vieną kartą ir kaip bus, taip bus. Karštos svajonės irgi neturėjau. Mokiausi labai gerai, vien dešimtukais, galėjau stoti bet kur. Žinojau, kad neprapulsiu. Svarbiausia, sakiau, kad būčiau savo vietoje.
Įdomi detalė, kad į stojamuosius egzaminus vos nepavėlavau. Atvykusi į Vilnių apsigyvenau bendrabutyje. Egzaminų dieną pro miegus girdžiu kambario drauges pusbalsiu kalbant: „Ar tiktai ji nepavėluos į egzaminą?“ Pasirodo, mano žadintuvas parvirtęs ir sustojęs, o aš miegu. Tekina į akademiją – vos spėjau durims jau užsidarant. Žinojau, jei pavėluosiu, į salę niekas nebeįleis.
– Jei vis dėlto būtumėte neįstojusi, ar turėjote planą B?
– Turėjau, todėl visiškai ramiai sau pasakiau: jei aktorystė – mano likimas, vadinasi, įstosiu, jei ne – tuomet teatras ne man. Gal būčiau važiavusi į Klaipėdos universitetą studijuoti kalbų, nes mokykloje jos gerai sekėsi.
– Kiek yra tekę kalbinti aktorių, visi minėjo pirmą kursą, kai norėjosi mesti studijas ir bėgti iš akademijos, nes buvo per sunku fiziškai, psichologiškai. Gal jūs išimtis?
– Turbūt tikrai būsiu išimtis, nes tokių minčių nebuvo. Pirmame kurse, kol pripratau prie aplinkos, kol įsivažiavau, dar jaučiau šiokį tokį stresą, bet antrame jau viskas ėjosi kaip per sviestą. Niekada nesuabejojau savo pasirinkimu. Be to, mūsų kursas turėjo Dievo dovaną – R. Tuminą. Buvome jo kultūringai vedami per studijas, tad mesti aktorystę minčių niekada nekilo.
– Šiandien galite pasigirti išties solidžiu profesiniu bagažu ir darbu Lietuvos teatruose: Valstybiniame Vilniaus mažajame ir „Domino“ teatruose.
– Dar ir „Studijoje LUMO“. Esu viena iš jos įkūrėjų. Esperanto kalba šis pavadinimas reiškia „Šviesa“.
– Kaip suprantu, teatro scenoje jūs – dažna viešnia. O televizijoje, kine?
– Manyčiau, kad pastaraisiais metais daugiau dirbu teatre. Jei ne su vienu teatru, tai su kitu vaidiname, grastroliuojame po visą Lietuvą. Tačiau ir kine, serialuose nesu naujokė.
– Šią savaitę LNK pradėjo rodyti serialą „Pavojingi ryšiai“, kuriame susiduria skirtingos kartos, skirtingos jų vertybės, o pavojingiausi ryšiai dažnai pasirodo tie, kurie yra ir patys artimiausi. Įdomu, kaip atrodo jūsų kuriamas personažas?
– Šis serialas apima vienos šeimos – brolio ir dviejų seserų – gyvenimo linijas. Kiekvieno iš jų kuriami pavojingi ryšiai gali būti patys įvairiausi – nuo kriminalinio pasaulio iki meilės.
Aš vaidinu vieną iš seserų – Jurgą. Mano sesuo seriale – aktorė Dovilė Kundrotaitė. Ją irgi, kaip ir mane, kamuoja pavojingi meilės ryšiai. Ji taip pat gyvena su tokiu vyriškiu, su kuriuo geriau jau negyventų (juokiasi).
Brolis – aktorius Mantas Vaitiekūnas. Jo ryšiai šiek tiek peržengia įstatymo ribas.
Tiesą sakant, niekada neteko kurti personažo tokiu gražiu lietuvišku vardu. Jurgai nutinka tokia meilė, kuri sulig kiekviena serialo serija komplikuojasi vis labiau ir labiau.
– Kuo Jurgos personažas – naujas atradimas, o kuo ji primena iki šiol kurtus moterų portretus?
– Visą darbo istoriją mane lydi fatališkų moterų vaidmenys, kurios patraukia vyrų dėmesį ir tuomet tarp jų užsimezga kažkokie pavojingi ryšiai. Tai dažnas mano amplua.
Tačiau Jurga... Ji yra tarsi mano gerųjų savybių mišinys. Aš ją sukūriau iš savo geriausių ir gražiausių savybių. Žiūrovai ją pamato laimingai gyvenančią, nemažai pasiekusią, atvirą, nuoširdžią, išmintingą, laisvą, besimėgaujančią gyvenimu. Paskui viskas verčiasi kūliais ir Jurgos kasdienybė pasidaro nebe tokia lengva ir sklandi.
Seriale susilieji su savo personažu labiau nei bet kur kitur. Teatras yra tam tikra sąlyginė kalba, o serialo vyksmas – arčiausiai gyvenimo.
– Kaip keičiasi aktoriaus santykis su personažu, kai istorija pasakojama seriale, o ne teatre ar kine? Ar ilgesnis serialo pasakojimas leidžia giliau išgyventi jūsų kuriamos Jurgos emocijas?
– Seriale susilieji su savo personažu labiau nei bet kur kitur. Teatras yra tam tikra sąlyginė kalba, o serialo vyksmas – arčiausiai gyvenimo. Teatro scenoje mes ieškome būdų papasakoti istorijas per valandą ar pusantros, kine irgi panašiai – kalbame koncentruota kalba, o štai seriale neskubame. Laiko turime daug, kaip ir gyvenime. Tad serija po serijos neskubėdami pasakojame savo istoriją.
Filmavimus pradėjome liepą. Per tą laiką pajutau, kad man labai persidavė Jurgos jausmai, išgyvenimai. Atrodo, kad visą laiką aš su savimi nešiojuosi ir jos pasaulį. Tam tikra prasme filmuotis seriale – tarsi kurį laiką gyventi dar vieną paralelinį gyvenimą, kuris labai arti realybės. Juk daug dienų praleidi su savo personažu ir jį supančiais žmonėmis.
Tarkim, su D. Kundrotaite – savo sese seriale – pirmąsyk susipažinome darbe, bet nuo pat pirmos filmavimų dienos pajutome, kad mus sieja seseriškas ryšys. Atvykusios į filmavimus viena kitą netgi vadiname sese. „Na kaip, sese, gyveni?“ – klausiu aš jos.
– Jurgos pavojingi ryšiai susiję su meile. Ar sunku vaidinti meilės scenas, stebint smalsiai kameros akiai?
– Vaidinti meilės scenas niekada nėra paprasta. Sakyčiau, suvaidinti meilės sceną įtikinamai – vienas sunkiausių momentų mano darbe. O meilės Jurgos siužetinėje linijoje labai daug.
– Šiandien tapatinatės su Jurgos personažu, o teatrų sezonui prasidėjus Valdos-Jurgos tapatybę papildys dar mažiausiai dešimt personažų?
– Dar daugiau! Šiuo metu vaidinu gal dvylikoje spektaklių, tad sezonui prasidėjus mane lydės net dvylika skirtingų moterų ir jų gyvenimų (juokiasi).
– Ar nesusipainiosite tarp jų ir Jurga iš „Pavojingų ryšių“ per klaidą nevirs kuo nors kitu?
– Tikrai ne. Kaip jau sakiau, teatre žiūrovą lydi valandos ar dviejų trukmės istorija – tai vėl kitoks kvėpavimas, kitoks kalbėjimo būdas nei seriale. Scenoje esu daugiau nei 20 metų ir puikiai valdau situaciją. Žiūrovai tegu nebijo – viskas bus gerai.
Filmuojantis seriale man patinka, kad nuolat lydi nuotykio jausmas. Juk scenarijų žinome tik truputį į priekį ir galime tik spėlioti, kas nutiks tavo personažui po serijos, kitos.
– Vadinasi, kol kas nežinote, kaip baigsis pavojingi Jurgos meilės ryšiai. Įdomu, ar galėtumėte bent truputį daryti įtakos scenarijaus autoriams, kad jie dovanotų Jurgai laimingą ateitį?
– Gaila, bet nelabai. Čia jau jie sprendžia, kaip turėtų būti.
– Serialą kuria visa „Rimtų reikalų“ komanda. Tarp aktorių žiūrovai matys ir daug jiems pažįstamų veidų: M. Vaitiekūną, Editą Užaitę, Marių Jampolskį, Oskarą Wyganowskį ir kt. Šalia senų serialų vilkų – ir daug pirmąsyk su tokia patirtimi susiduriančio jaunimo. Ar lengvai radote su visais ryšį – aktoriais, režisieriumi?
– Su visais sutarėme kuo puikiausiai. M. Vaitiekūnas, kuris seriale vaidina mano brolį, iš tiesų man yra kaip brolis, nes pažįstu jį nuo 1998-ųjų – dar nuo akademijos laikų. Kartu įstojome, kartu dirbame Mažajame teatre. Esu su juo nemažai vaidinusi poroje – ir žmoną, ir meilužę, ir nuomininkę, o štai broliu ir seserimi tapome pirmą kartą.
Jaunimas? Jis puikus. Ir jam lengviau – užaugęs su pasaulinio lygio serialais, kuriuos mato internete. Smagu žiūrėti, kokie jie tikri, organiški kadre.
– Trakų prieplaukoje TV laidų ir serialų kūrėjai surengė vasaros uždarymo šventę. Ypatingas vakaro momentas – kviestiniai svečiai turėjo išskirtinę galimybę pirmieji pamatyti naujo LNK serialo „Pavojingi ryšiai“ pirmąją seriją. Ar dalyvavote? Kokių atsiliepimų girdėjote iš žiūrovų?
– Taip, dalyvavau. Daug kas džiaugėsi, kad tai nebus vien tik kriminalinės istorijos kaip „Rimtuose reikaluose“, serialas bus skirtas įvairesnėms žiūrovų grupėms, bus daugiau santykių, psichologijos. Matyt, žmonės nori matyti tikresnį gyvenimą, lyginti jį su savo patirtimis.
– Dažnai prisistatote su vyru kaip aktorė ir poetas. Gal turite programų kartu?
– Mano vyras Mindaugas Valiukas yra ne tik poetas, bet ir dramaturgas, scenaristas, žodžiu, plataus spektro rašytojas.
Ar dirbame drauge? Taip, turime parengę savo poezijos ir muzikos vakarą, kuris vadinasi „Tik tau, tau vienam“. Ten liejasi ne tik poezija, bet ir muzika, nes mano vyras dar rašo dainas ir nuostabiai dainuoja. Aš pati, deja, ne. Neišlavinau balso, neskyriau tam dėmesio. Gal dar nevėlu? Tikiu, kad dar uždainuosime kartu.
Mindaugas organizuoja kūrybinio rašymo dirbtuves, dirba su jaunimu – rašo jiems pjeses, stato spektaklius. Kadangi yra baigęs lietuvių kalbą ir režisūrą, teatras jam irgi yra didelė gyvenimo dalis.
– Jūsų dukrytei Marijai – greitai šešeri. Minėjote, kad darželyje ji lanko priešmokyklinę grupę. Kitą rudenį pirmokėlės tėvelių lauks dar daugiau malonių rūpesčių. Paatviraukite, kaip sekasi derinti motinystę su aktoryste?
– Tiesiog gaudyte gaudau kiekvieną akimirką, kai galime būti kartu. Jei matau, kad darbo grafikas leidžia, Marija pabūna pamokėlėse, o tuomet ją pasiimu namo, dažniausia prieš pokaičio miegą. Būname kartu, vežu ją į būrelius. Žodžiu, vadyba vyksta kiekvieną dieną ir priklauso nuo situacijos.
– Kadangi abu Marijos tėvai yra menininkai, gal ir tarp dukros talentų jau ima ryškėti kūrybos gyslelė?
– Kol kas ji labai įdomiai piešia. Vedame ją į tapybos būrelį, kad šis jos talentas lavėtų. Dar mėgsta šokti, dainuoti.
Mūsų Marija – stipraus charakterio ir kartu švelni. Šiuo deriniu, sakyčiau, ji labai panaši į mane. Dažnai pati jaučiuosi kaip priešybių vienybė.
– Rugsėjis dar lepina vasariškais orais, tad smagu prisiminti ir vasaros atostogas. Sakėte, kad liepą prasidėjo „Pavojingų ryšių“ filmavimo darbai, tad ar spėjote kur nors paatostogauti su šeima?
– Net vyrui rugsėjo 1-ąją prisipažinau, kad ši vasara man buvo pati nuostabiausia iš visų.
Visi trys lankėmės Paryžiuje, šiek tiek laiko praleidome prie jūros, o paskui prasidėjo filmavimai. Spėjau ir padirbėti, ir pailsėti.
Oras taip pat pasitaikė nuostabus, todėl kai kas nors sako, kad vasaros šįmet nematė, jaučiuosi lyg ne iš tos pačios planetos būčiau (juokiasi).
Prisigėriau saulės spindulių, prisiklausiau jūros bangų ošimo – užteks visam sezonui, nes tuomet darbai seks vienas paskui kitą be atokvėpio.
– Ar jūsų šeima turi kokį mėgstamą laisvalaikio užsiėmimą?
– Turbūt labiausiai mūsų trijulė mėgsta ramiai būti namuose. Pasigaminame ką nors skanaus valgyti, skaitome knygas. Tiesiogine to žodžio prasme ilsimės.
Kadangi gyvename pačiame Vilniaus centre, dažnai išeiname pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį. Rugsėjo spūsčių irgi nejaučiame. Automobiliu beveik nesinaudojame. Viskas yra šalia – 10–15 minučių atstumu. Sostinėje jau taip yra: jei nori savo namo, kiemo ir žolės – teks susitaikyti su važinėjimu, o jei nori, kad viskas būtų ranka pasiekiama – gyvenk bute.
– Esate Senamiesčio gerbėjai, gyvenate bute, bet buitis juk ir ten pasiveja. Kaip su ja tvarkosi du meniškos prigimties žmonės?
– Oi, šiuo klausimu man pasisekė. Mano vyras gali padaryti bet kokį darbą – viską išmano, viską žino. Jei reikia, net skalbyklę gali suremontuoti. (Girdi, Mindaugai, kaip gražiai apie tave kalbu? – šūkteli.) Todėl, jei kas sugenda ar išeina iš rikiuotės, jaučiuosi rami – Mindaugas pataisys.
Tam tikra prasme filmuotis seriale – tai tarsi kurį laiką gyventi dar vieną paralelinį gyvenimą, kuris labai arti realybės.
– Sugrįžkime nuo jūsų kasdienybės į teatro sceną – ar yra vaidmuo, apie kurį dar tyliai pasvajojate?
– Tiesą sakant, niekada tokio ir neturėjau. Man patinka, kai gyvenimas mane nustebina. Todėl jo siurprizams esu visiškai atvira ir visus pasiūlymus priimu su džiaugsmu. Beje, ir Jurgos vaidmuo šiame seriale man buvo netikėtas. Atrankoje nedalyvavau. Režisierius Džiugas Siaurusaitis tiesiog paklausė, ar man tai būtų įdomu. Esu dirbusi su Džiugu petys petin kaip aktorė su aktoriumi, tačiau kaip su režisieriumi – pirmą kartą. Norėčiau Džiugą labai pagirti už šitą amplua – pats būdamas aktorius, puikiai mus supranta, kuria ramią, malonią atmosferą komandoje. Tai labai svarbu.
– Pabaigoje – mažytė intriga. Serialo scenarijaus autoriaus Edvinas Kalėda išsitarė, kad „Pavojingi ryšiai“ – geriausias jo kada nors parašytas kūrinys, o ką pasakytumėte Jūs? Kodėl televizijos žiūrovai pirmadienio–ketvirtadienio vakarais būtinai turėtų įsijungti LNK?
– Jaučiuosi įsimylėjusi šį serialą. Visada įsimyliu darbus, kuriuose vaidinu. Šią akimirką man atrodo, kad tai nuostabiausias serialas pasaulyje. Su nuostabiausiais aktoriais. Kad ir ką jie vaidintų – žiūrovas tikrai pajus jų perduodamą šviesią energiją... Todėl žiūrėkite būtinai, nes tai bus ir poilsis, ir malonumas, ir intriga, ir aistra, ir azartas. Sunku man kitaip kalbėti, nes mane valdo meilė, o iš jos gimsta visa kūrybos energija. Linkiu, kad ta meilė, kurią mes visi sudėjome į šį serialą, jo personažus, jo istorijos vingius, persiduotų ir serialo žiūrovams!
Naujausi komentarai