Škotijoje – lietuviškas „ne“ erotikai Pereiti į pagrindinį turinį

Škotijoje – lietuviškas „ne“ erotikai

2007-11-10 09:00
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Škotijoje – lietuviškas „ne“ erotikai

Pusę minutės trukusi filmo scena vyresniosios kartos išeivius iš Lietuvos privertė trenkti durimis

Glazgas, Škotija

Per Glazge surengtas lietuvių kultūros dienas demonstruotas Kristijono Vildžiūno filmas „Aš esi tu“ sulaukė pasmerkimo. Senosios kartos Škotijos lietuviai, atėję pasižiūrėti filmo, pasibaisėjo pusę minutės trukusia erotine scena ir ignoravo tolimesnę peržiūrą. Dėl kilusio šurmulio, salę masiškai paliekant žiūrovams, filmo demonstravimą teko nutraukti.

Senukams geriau gamtos vaizdai

„Mums nepatinka seksas. Mums jo nereikia“, - angliškai pareiškė iš pažiūros 80-metė ponia, priėjusi prie Lietuvos ambasados Didžiojoje Britanijoje atstovų.

Tačiau jaunesnieji žiūrovai, atvykę į filmo peržiūrą, gūžčiojo pečiais ir žadėjo ateiti pasižiūrėti to paties K.Vildžiūno darbo, kai šis kitądien bus rodomas Glazgo universitete.

Studentai ir jaunosios kartos lietuviai, kitomis dienomis universitete žiūrėdami „Aš esi tu“ bei kitus šiuolaikinius lietuviškus filmus, negailėjo pagyrų.

„Supraskit tuos senukus teisingai. Jiems geriau parodytumėte filmą su kokia nors gražia, tyra meile, kelione po Lietuvą ar dar su kokiais nors lietuviškais akcentais, tik šiukštu ne erotikos elementais“, - kartų konfliktą bandė paaiškinti jau kelerius metus Glazgo universitete studijuojantis Darius.

Neįsileidžia jaunimo

Incidentas su filmu „Aš esi tu“ įvyko Škotijos lietuvių klube Glazgo priemiestyje Belshile.

Nemenko dydžio klubas su baru ir biliardo stalu priklauso senosios kartos išeiviams iš Lietuvos, todėl jaunimas čia retai teateina, o ir nelabai pageidaujamas.

„Čia susirenka lietuviai, išgeria šlakelį škotiško viskio ar alaus pintą, pabendrauja, dalijasi prisiminimais. Šeštadieniais vyksta šokiai. Aišku, juose dalyvauja jau vyresnio amžiaus šokėjai“, - pasakojo tuoj po Antrojo pasaulinio karo į Škotiją atvažiavusi ponia Marija.

Paklausta, kodėl neįsileidžia jaunimo, ponia Marija ėmė aiškinti, kaip „sunku su ta naująja karta susitarti“. Ji sutiko, kad senieji ir naujieji išeiviai neranda bendros kalbos. „Tai kad daug jų yra tiesiog banditėliai“, - išsprūdo poniai Marijai.

Oficiali statistika – lyg ir jos pusėje. Skelbiama, kad lietuvių nusikalstamumas visoje Didžiojoje Britanijoje nuolat auga.

Nori mokyklos

Tą vakarą, kai Škotijoje prasidėjo lietuvių kultūros dienos, į klubą Belshile atėjo keli jauni išeiviai.

Povilas Kinta pasakojo į Londoną su žmona atvykęs švęsti 2000-ųjų sutikimo. „Taip ir pasilikome po tų švenčių“, - šypsosi jis. Pastaruosius ketverius metus Kintai gyvena Glazgo priemiestyje. Povilas dirba vairuotoju, žmona augina vaikus. Pora susilaukė dviejų atžalų. Vyresnysis trejų metų Gabrielius lietuviškai nebešneka, nors kai ką supranta. Šiemet gimęs Danielius irgi vargu ar pramoks lietuviškai.

„Škotijoje nėra lietuviškų savaitgalio mokyklėlių“, - sakė P.Kinta. „Jų, matyt, nereikėjo, nes senosios kartos lietuviams mokyklėlių nereikėjo. Bet dabar, kai aplink Glazgą ir Edinburgą apsigyvena vis daugiau naujosios kartos išeivių iš Lietuvos, gal ir reikėtų pagalvoti apie lietuviškos mokyklos atidarymą“, - kalbėjo Škotijoje gyvenantis lietuvis.

Į Škotiją atvykęs lietuvių kunigas iš Londono Petras Tverijonas pasiūlė į kultūros dienų atidarymą susirinkusiems naujiesiems išeiviams tuojau pat susiorganizuoti ir pasinaudoti klubo patalpomis, kur galėtų būti atidaryta pirmoji lietuviška mokyklėlė škotų krašte. Šis pasiūlymas iškart buvo imtas aptarinėti tarpusavyje bendraujančių naujos kartos lietuvių.

Bet dar neaišku, ar naujokus į savo klubo patalpas įsileis senoji karta.

Lietuviai kiltų nenešioja

Neoficialiais skaičiavimais, Škotijoje – daugiausia apie Glazgą ir Edinburgą – gyvena maždaug 15-20 tūkstančių lietuvių kilmės žmonių. Apie trečdalį jų sudaro naujosios kartos atstovai, atvažiavę į Britaniją per pastaruosius kelerius metus.

Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria vietos lietuviai, yra sudėtinga ir ilga Lietuvos paso išdavimo procedūra.

„Mūsų Danielius gimė liepą. Jau rugpjūtį reikėjo su juo važiuoti į Londoną, į mūsų konsulinį skyrių, kad priimtų dokumentus pasui išduoti. Dar kartą reikės važiuoti po pusmečio, kai tas pasas bus pagaliau atgabentas į konsulinę įstaigą, nes paštu jo išsiųsti negalima. O be paso tas vaikelis niekur išvažiuoti negali, tai net į gimtąjį Panevėžį negalime nuvežti tėvams parodyti savo naujosios atžalos. Taip ir lauksim“, - pasakojo P.Kinta, apgailestavęs, kad mažajam Danieliui paso nebus suspėta išduoti iki Kalėdų. „Taip būtų smagu didžiosioms metų šventėms į Lietuvą grįžti, bet nepavyks“, - sakė lietuvis.

Škotija naujiesiems lietuviams patinka. „Čia ir klimatas, ir kalvotas peizažas panašus į lietuvišką, ir miestai palyginti su kitais Britanijoje nėra labai dideli, taigi, ne tokie beprotiški“, - sakė Edinburge trejus metus gyvenantis Mantas, užsiimantis kompiuterių taisymu ir programavimu.

Paklaustas, ar vietiniai lietuviai bando panašėti į škotus, Mantas šypsodamasis neigiamai papurto galvą: „Ne, kiltų tikrai nenešiojame. Tai daro arba patys tikrieji škotai, arba kokie nors egzotikos užsigeidę turistai.“

Matavimo vienetui – upelio vardas

Glazge ir Edinburge išties nemažai vyrų dėvi kiltą – škotišką klostytą ir dažniausiai languotą sijoną. Kiekvienoje gatvėje galima rasti ne vieną „Kiltmaker’į“, kur už maždaug 300 svarų (apie 1500 litų) galima pasisiūti šį škotų vyrų aprėdą.

Kalvotasis, senovinių pilių ir kitokių pastatų pilnas Edinburgas yra Škotijos sostinė. Tačiau jis mažesnis už didžiausią šio krašto miestą Glazgą. Pastarajame gyvena apie 650 tūkstančių žmonių, priemiesčiuose – dar apie milijoną.

Glazgas turi savo metro liniją, žiedu juosiančią visą centrinę miesto dalį. Tačiau tai negelbėja nuo didžiulių automobilių spūsčių, kuriuose glazgiečiai praleidžia ne vieną valandą.

Kaip ir kiekviename Britanijos mieste, Glazge ir Edinburge yra daug parkų. Per vieną parkų Glazge teka Kelvino upelis. Jo vardas buvo suteiktas Glazgo universitete dirbusiam žinomam XIX amžiaus britų fizikui Williamui Thomsonui, kai karalienė Victoria suteikė jam barono titulą už didžiulius mokslo pasiekimus. Kaip tik W.Thomsonas sukūrė temperatūros arba jos pokyčių matavimo vienetų skalę. Tie vienetai pavadinti kelvinais.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų