Visi vaikai, ypač Martynai ir Martynos, su draugais ir giminaičiais šiandien 16 val. laukiami Klaipėdos etnokultūros centro specialiai jiems rengiamoje Martyno šventėje.

Reikšminga šiam kraštui

Kaip pasakojo Etnokultūros centro vyr. specialistė Anelė Michejevienė, pagal lietuvių liaudies kalendorių lapkričio 11-oji senovėje buvo reikšminga diena Klaipėdos kraštui.
Tai paskutinė kalendorinė rudens šventė. Šią dieną baigdavosi bernų ir mergų, t. y. žemės ūkio samdinių, samdos laikas. Samdiniai baigdavo darbus, atsiimdavo užmokestį už visą vasarą, spėliodavo būsimus orus, smagiai linksmindavosi.

Kepdavo žąsį

Senieji Klaipėdos krašto gyventojai mena ypatingas vaišes, kurias šeimininkai rengdavo atsidėkodami darbininkams.

Jų pagrindinis patiekalas būdavo kepta žąsis. Ūkininkai stengdavosi Martyno dienos vaišių stalui parūpinti kuo riebesnę žąsį. Šios šventės dieną ilgai penėtą paukštį papjaudavo ir paruošdavo samdiniams.

Atsisveikinimo su samdiniais vaišes lydėdavo jaunimo linksmybės – dainos, šokiai, rateliai, žaidimai. Nuo Martyno dienos žmonės imdavo laukti Kalėdų. Tądien, stebėdami aplink save vykstančius gamtos reiškinius, senoliai sužinodavo, koks oras bus per Kalėdas, žiema bus šalta ar ne.

Populiariausiųjų dešimtuke

Martynas ir Martyna – vieni populiariausių vardų Klaipėdos krašte. Pasak Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistės Irenos Zabulienės, jie patenka į populiariausių vardų dešimtuką.

Etnologų teigimu, šio vardo paplitimas siejamas su Martyno Liuterio veikla. Sklindant protestantizmo idėjoms vietoje šv. Martyno imta minėti reformatoriaus Martyno Liuterio asmenį. Seniau tėvai, duodami vaikui Martyno vardą, taip pagerbdavo XVI amžiaus Bažnyčios reformatorių.

Bet dar prieš įsigalint liuteronybei Klaipėdos krašte buvo minimas šv. Martynas. Tai vyskupas, gyvenęs IV amžiuje Italijoje ir pagarsėjęs gailestingumo darbais, ypač beturčių šalpa. Už tai jis ir buvo paskelbtas šventuoju.

Laukia siurprizai

Martyno šventę Klaipėdos etnokultūros centras atgaivino 2002-aisiais. Joje kasmet skamba folkloro dainos, sveikinami varduvininkai, rengiami vaikų jomarkėliai ir būtinai skanaujama tradicinio Martyno dienos patiekalo – keptos žąsies.

Šiemet Martyno šventėje kartu linksminsis vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvai iš Klaipėdos miesto bei apskrities, įdomius prisiminimus pasakos lietuvininkės.
Martyno šventės organizatorių pagrindinis tikslas – suburti visus Klaipėdos miesto jaunuosius varduvininkus. Martynai ir Martynos kviečiami kaip ypatingi svečiai, kurių laukia smagūs netikėtumai.

Senoliai tikėjo, kad...

* jei Martyno šventinės žąsies krūtinkaulis iš pradžių persišviečiantis, o gale tamsus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga šilta;

* jei prie galo kaulas irgi persišviečia, tada reikia laukti, kad ir žiemos pabaiga bus šalta;

* jei Martynas – su ledu, tai Kalėdos – su bradu;

* jei Martynas – su bradu, tai Kalėdos – su ledu.