R. Polanski baimindamasis „linčo“ nedalyvaus kino apdovanojimų ceremonijoje

Kino veteranas atsidūrė protestų audros centre, kai jo naujasis filmas apie XIX ir XX amžiaus sandūroje Prancūziją sukrėtusią Alfredo Dreyfuso (Alfredo Dreifuso) bylą „Pareigūnas ir šnipas“ (J'accuse, An Officer and a Spy), gavo daugiausiai nominacijų „Cezariams“, kurie bus išdalyti Paryžiuje penktadienio vakarą.

Prancūzijos lygybės ministrė ir feministės pasipiktino režisieriui tekusiomis 12 nominacijų, taip pat ir geriausio filmo kategorijoje, nes R. Polanski vis dar yra ieškomas Jungtinėse Valstijose dėl lytinių santykių su 13 metų mergaite 1977-aisiais.

„Jau žinome, kaip šis vakaras klostysis“, – pareiškime AFP nurodė R. Polanski, prie teatro, kurioje vyks ceremonija, atsiradus plakatams, kuriuose jis vadinamas žagintoju ir lytiniu nusikaltėliu.

„Aktyvistai jau grasina man viešu linčiavimu, kai kas sako, kad protestuos prie [teatro]", – pridūrė 87 metų režisierius.

„Kaip tokiomis apgailėtinomis sąlygomis ten gali atsirasti vietos filmui apie tiesos gynimą, kovą už teisingumą, apie aklą neapykantą ir antisemitizmą?“ – klausė jis.

Prancūzų žvaigždė Adele Haenel (Adel Hanel), kuri pernai apkaltino kitą kino kūrėją – savo pirmojo filmo režisierių – lytiniu priekabiavimu, kai jai buvo vos 12 metų, anksčiau šią savaitę kritikavo „Cezarių“ organizatorius už pagarbą jam ir pavadino tai „spjūviu į veidą visoms aukoms“.

„Tai reiškia, kad moterų žaginimas nėra taip jau blogai“, – pridūrė ji.

Visa „Cezarius“ skiriančios Prancūzijos kino akademijos valdyba šio mėnesio pradžioje buvo priversta atsistatydinti R. Polanski filmui gavus daugiausiai „Cezarių“ nominacijų.

„Liguisti protai“

Prancūzijos kino akademijos vadovas Alainas Tarzianas (Alenas Terzjanas) teisino jos pasirinkimus ir pareiškė, kad dalijant apdovanojimus „nereikėtų moralizuoti“.

Nepaisant protestų prie kai kurių kino teatrų, „Pareigūnas ir šnipas“ apie žydų karininką A. Dreyfusą, kurį neteisingai persekiojo prancūzų kariuomenė, Prancūzijoje sulaukė didelės finansinės sėkmės.

Tačiau filmo platintojams teko nutraukti „Pareigūno ir šnipo“ reklamos kampaniją, kai prancūzų fotografė Valentine Monnier (Valentin Monjė) apkaltino R. Polanski ją išžaginus ir sumušus savo namelyje Šveicarijoje 1975 metais, kai ji buvo 18-metė aktorė ir modelis.

V. Monnier teigė, kad R. Polanski smurtavo versdamas ją paklusti ir bandė sugirdyti jai tabletę. R. Polanski „kategoriškai paneigė“ užpuolęs V. Monnier ir pasipiktino jos pasakojimu.

Režisierius AFP sakė, jog nusprendė nedalyvauti „Cezarių“ įteikimo ceremonijoje, kad apsaugotų savo komandą ir „savo šeimą, savo žmoną, savo vaikus, kurie patiria įžeidinėjimus ir yra užgauliojami pagal tam tikrą kolektyvinę atsakomybę, ateinančią iš kito amžiaus“.

„Aktyvistai mojuoja 12 moterų, kurias aš neva tvirkinau prieš pusę amžiaus, skaičiumi, – sakė jis. – Šios liguistų protų fantazijos laikomos pripažintu faktu: tūkstantį kartų pakartotas melas tampa tiesa.“

Triukšmas Venecijoje

Pasak R. Polanski, jis neatsiduos žiniasklaidos teismui, „kad dar kartą triumfuotų iracionalumas“.

Jis taip pat užsipuolė tuos, kas tvirtino, kad jo filmo „12 nominacijų buvo Akademijos vadovybės dovana, atmesdami slaptą 4 313 profesionalų, kurie vieni sprendžia dėl nominacijų, balsavimą ir daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, nuėjusių pažiūrėti filmo“ Prancūzijoje.

Režisierius pernai sukėlė triukšmą Venecijos kino festivalyje, kur jo filmas gavo du apdovanojimus, kai palygino žiniasklaidos vykdomą jo „medžioklę“ su antisemitiniu A. Dreyfuso persekiojimu.

Vėliau dėl jį ištikusių bėdų režisierius apkaltino susikompromitavusį Holivudo magnatą Harvey Weinsteiną (Harvį Veinsteiną).

Pasak jo, būtent H. Weinsteinas bandė jam prilipdyti „vaikų žagintojo“ etiketę, kad jis nelaimėtų „Oskaro“ už 2003 metų juostą „Pianistas“ (The Pianist).