Paslaugioje ir mandagioje Kanado je įžūlios tik meškos

Paslaugioje ir mandagioje Kanado je įžūlios tik meškos

2008-07-19 09:00
Paslaugioje ir mandagioje Kanado je įžūlios tik meškos
Paslaugioje ir mandagioje Kanado je įžūlios tik meškos / Loretos Galubauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Pusryčiams - šoninės skrebučiai su keptomis bulvėmis ir blyneliai su klevų sirupu. Šiukšliadėžės, kurių negali atidaryti meškos. Miškų gūdumoje ir kalnuose įrengti tualetai su skystu muilu bei popieriumi. Dviejų tūkstančių dolerių bauda už važiavimą dviračiais ar riedučiais Vistlerio miesto centre. Lietuvę kalbos redaktorę Loretą Galubauskienę Kanada ir sužavėjo, ir nustebino.

Du kanadiečių požymiai

„Turbūt todėl ten daug žmonių, turinčių antsvorio", - prisimindama kaloringus pusryčius ir dideles maisto porcijas susiraukė kaunietė, kuri lankėsi Albertos ir Britų Kolumbijos provincijose: Vankuveryje, Viktorijoje, Kalgaryje...

„Pagal išvaizdą kanadiečius galima suskirstyti į dvi grupes, - pastebėjo L.Galubauskienė. - Arba sportiški, sveiko gyvenimo būdo besilaikantys, arba kemšantys maistą didžiuliais kiekiais ir sveriantys apie 130-140 kilogramų."

Viename didžiausių Vakarų pakrantės Kanados miestų, Vankuveryje, lietuvę sužavėjo Stenlio parkas, nustebino didelis kinų kvartalas: „Ten kaip Gariūnuose - 10 liemenėlių už 10 dolerių. Daug pigios nekokybiškos produkcijos. Akį traukia dažnai nemalonų kvapą turinčios jūros gėrybių parduotuvės. Mieste maždaug 30 procentų gyventojų yra kinai. Net Vankuverio oro uoste, be dviejų oficialių valstybinių kalbų - anglų ir prancūzų, kai kurie užrašai - ir kinų kalba. "

Loreta prunkštelėjo prisiminusi kiną, kuris ant priekinio automobilio numerio buvo užrašęs „Jakuzi": Albertos provincijoje privalomas tik galinis automobilio numeris, o priekyje gali rašyti, ką tik leidžia fantazija, arba palikti tuščią.  Tvarkomuose keliuose nėra įprastų ženklų - eismą reguliuoja žmonės.

Ryškūs mentaliteto skirtumai

„O gamta, kalnų serpantinai - neapsakomo grožio!" - prisiminusi apsilankymus 20 litų už bilietą parai kainavusiuose nacionaliniuose parkuose švytėjo Loreta. Trijų savaičių automobilio nuoma Loretai ir draugui kainavo maždaug 2400 litų.

„Danguje ir pakelėse - ereliai baltomis galvomis, briedžiai, stirnos, kalnų avys, juodosios voverės. Pakerėjo apie 240 litų kainavusi penkių valandų išvyka į Ramųjį vandenyną, kur matėme pilkuosius banginius. Netrikdė ir tai, kad kalnuose ir prie vandenyno viešbutyje neveikė mobiliojo ryšio telefonas, internetas. Jų visiškai nepasigedome", - pasakojo keliautoja.

Tvarkinga, jauku, gražu: žmonės sveikinasi, šypsosi, gatvėje niekas nepanikuoja ir nesignalizuoja, praleidžia vieni kitus, siūlosi padėti, nufotografuoti: „Net jei iki artimiausios gyvenvietės yra šimtas kilometrų, nuošaliose vietose įrengtuose tualetuose galima nusiplauti rankas, tvarkingai padėta skysto muilo, popieriaus", - stebėjosi lietuvė.

Prisiminusi vieną epizodą, Loreta nusikvatojo: ramybę sutrikdė triukšmingi rusakalbiai, kurie nemandagiai užlindo prieš besifotografuojančiuosius: „Tai buvo toks kontrastas... Nes ką tik bendravome su itin mandagiais vietos policininkais, kurie patys pasiūlė mus nufotografuoti gražioje vietoje prie Minevankos ežero."

Grizliai slėpėsi miške

Pirmosios tautos (taip kanadiečiai vadina eskimus ir indėnų gentis) sunkiai prisitaikė prie šiuolaikinės civilizacijos: daugelis etninių kaimelių apleisti, sodybos netvarkingos, atsainiai prižiūrimos, tarsi jose gyventų viskuo nusivylę, apatiški žmonės. Pro prie namų paliktų senų automobilių išdaužtus langus skverbiasi piktžolės.

Benzino kainos kanadiečiams (gal jiems reikėtų atvykti į Lietuvą?) kelia siaubą: litras kainuoja jau apie 3 litus! Turbūt todėl taisyklė dabar tokia: iš pradžių vairuotojai privalo susimokėti, o tik po to piltis degalus.

Kanados parduotuvėse, peržiūrėjus kainas, mintyse reikia nepamiršti pridėti 5 procentus vyriausybės, o Britų Kolumbijoje dar papildomai 7 procentus provincijos mokesčio. O garsieji Kanados grizliai? Uolinių kalnų valdovų - itin stambių plėšrių rudųjų lokių porūšio L.Galubauskienė nematė.  Lietuviams buvo paaiškinta, kad grizliai, be abejonės, bastosi kažkur netoliese, bet, ko gero, kiek giliau miškuose.

Tačiau lietuviai matė nedidelių juodųjų meškų. Panašu, kad jų Kanadoje tiek, kiek Lietuvoje šernų. Nes net šiukšliadėžės įrengtos taip, kad aplink zujančios ir maisto likučius pajutusios meškos jų negalėtų atidaryti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų