Sakoma, kad tik sėdėdamas ant nepatogios kėdės esi priverstas ieškoti patogesnės pozos. Regis, tokiu požiūriu vadovaujasi ir antrojo dokumentinio kino festivalio žmogaus teisių tema "Ad Hoc: nepatogus kinas" organizatoriai.

Į kiną – be piniginės

Antrus metus vykstantis festivalis šiemet įgijo didesnį pagreitį: vien sostinėje jis prisiglaudė trijose erdvėse – kino centre "Skalvija", Menų spaustuvėje ir Šiuolaikinio meno centre. Spalio 31 d. baigęs gastroles Vilniuje, po pertraukėlės renginys persikels į Kauną ir Klaipėdą (čia vyks lapkričio 5–9 d.).

Beje, festivalio "Ad Hoc: nepatogus kinas" programa neapsiriboja vien juostų peržiūromis. Čia rengiami ir susitikimai su festivalyje rodomų juostų kūrėjais. Festivalio programoje – 57 juostos. Detalus repertuaras skelbiamas festivalio svetainėje www.nepatoguskinas.lt.

"Tiek pirmojo, tiek ir šio festivalio peržiūros yra nemokamos. Tokia mūsų koncepcija. Apskritai žmogaus teisių kino festivaliuose peržiūros dažniausiai yra arba nemokamos, arba apmokestinamos simboliškai", – aiškino Gediminas Andriukaitis. Taip siekiama padaryti dokumentinį kiną labiau prieinamą plačiajai auditorijai, paskatinti  diskusijas žmogaus teisių tema.

Nesvetimi rūpesčiai

Pasak festivalio direktoriaus G.Andriukaičio, šiųmetis festivalis labai skiriasi nuo pernykščio. Šįkart programoje kone dvigubai daugiau filmų, be to, jis suskirstytas į tam tikras potemes. Pavyzdžiui, programa "DEMO.kratija" skirta demokratijos, jos krizės analizei. Čia pateko filmai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos kaimynių, tarkim, Baltarusijos, problemoms. "Kiekvienam turi būti svarbu, kas dedasi už 100 km nuo Lietuvos", – įsitikinęs G.Andriukaitis.

Rubrikoje "Straipsnis Nr. 2" rasite dokumentines juostas, kurios nagrinėja lygiateisiškumo, diskriminacijos ir rasizmo klausimus. Tai problemos, kurios, įsitikinę festivalio organizatoriai, itin aktualios ir Lietuvai. Nepatogūs klausimai apie žmogaus teises keliami ir sekcijose "Veidai", "Nepažinti kaimynai" ar "Kitu kampu".

Į festivalio programą įtraukta ir trumpametražių filmų, dalis jų – eksperimentiniai. "Ši programa turėtų patraukti besidominčius neįprastomis dokumentinio kino formomis", – tikisi festivalio direktorius.

Nepataisomasis J.Mekas

Nors festivalis prasidėjo praėjusios savaitės pabaigoje, jau dabar organizatoriai džiaugiasi dideliu žiūrovų būriu. Žmonės plūsta ne tik į kino seansus, bet ir į susitikimus su kino kūrėjais. Savaitgalį, po juostos "Seserys be pasigailėjimo" (angl. – "Sisters of No Mercy") peržiūros, visas būrys žiūrovų pasiliko diskusijai su vokiečių režisieriumi Lukasu Roegleriu. Panašūs susitikimai vyks visą šią savaitę. Juose dalyvaus ne tik menininkai, bet ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

"Viename susitikime dalyvavo ir Jonas Mekas. Tiesa, bendravimo su žiūrovais forma buvo daugiau įprasta menininkui nei mums", – intrigavo G.Andriukaitis. Pasirodo, po filmo "Perdirbant "The Newsreel" su Paulu McIsaacu" (angl. – "Recycling the Newsreel With Paul McIsaac") peržiūros J.Mekas vaizdo įraše pasakojo apie savo patirtį "The Newsreel" judėjime. Niujorko menininkų grupelė tada kėlė avangardinio meno vaidmens socialinių procesų kontekste klausimą, mąstė, ar menas gali ir turi skatinti radikalius pokyčius.

Kviečia diskutuoti

Antradienį, po filmo "Laisvo elgesio moteris, vardu Temidė" (angl. – "A Lady of Loose Morals By the Name of "Themis"), žiūrovų laukia susitikimas su režisieriumi iš Baltarusijos Viktoru Dašuku. Minėtoji juosta – naujausias režisieriaus darbas apie Baltarusijos teisėsaugą ir jos veiklos metodus. "Šis filmas nagrinėja temą, kuri pavojinga ir pačiam režisieriui", – teigė festivalio direktorius.

"Ad Hoc: nepatogus kinas" – vienintelis tokio pobūdžio dokumentinių filmų festivalis Baltijos šalyse. Kaip ir pernai, jam baigiantis bus paskelbta "žiūrovų balso" nominacija – išrinktas labiausiai auditorijai patikęs filmas.

Pasigedo dalyvių iš Lietuvos

"Nepatogaus kino" pogramoje bus parodytas tik vienos lietuvės – Vitos Želakevičiūtės – filmas. Ši menininkė jau ilgą laiką gyvena ir kuria Lenkijoje. Kai kur net ir pristatoma kaip lenkų kinematografo atstovė. "Kitų Lietuvos kino kūrėjų darbų mums gauti nepavyko. Raginome siųsti filmus atrankai, tačiau susidomėjimo nebuvo", – sakė festivalio direktorius.

Belieka tikėtis, kad kitais metais Lietuvos dokumentinio kino kūrėjai bus aktyvesni. Juolab kad "Nepatogaus kino" organizatoriai siekia, jog festivalis taptų tradicija. Šiemet Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) renginį organizavo su Helsinkio žmogaus teisių fondu (angl. – "Helsinki Foundation for Human Rights") ir tarptautiniu žmogaus teisių kino festivaliu "WatchDocs". Tačiau "Nepatogus kinas" tampa vis savarankiškesnis: šiemet daugiau nei pusę filmų atrinko LŽTC komanda.

Socialinė reklama

Dėmesį traukia ir televizijos pastarosiomis dienomis transliuojama festivalio "Ad Hoc: nepatogus kinas" reklama: pavyzdžiui, citrina pražiodytas ir kino salėje pasodintas vaikinas, kurio akių vokai skausmingai paremti mediniais pagaliukais. Nuotrauka labai primena žymųjį fragmentą iš režisieriaus Stanley Kubricko juostos "Prisukamas apelsinas". Pasak G.Andriukaičio, nors "Nepatogaus kino" reklama skirta festivaliui, buvo siekta, kad ji turėtų ir stipresnę žinutę, atkreiptų dėmesį į tam tikras socialines problemas – rasizmą, netolerantiškumą ir pan.