„Natos“ įkūrimu mestas iššūkis LATGA-A

Jaunųjų kūrėjų maištą prieš Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą (LATGA-A) įtvirtino vakar sostinėje įsteigta muzikos autorių turtinių teisių administravimo asociacija "Nata".

Žada demokratinę tvarką

Vienas iš naujosios organizacijos iniciatorių Raigardas Tautkus teigė, kad įkurti asociaciją buvo ilgai ruoštasi, prie jos steigimo prisidėjo ne tik muzikos kūrėjai, bet ir autorių teisių žinovai.

"Prieš ketverius metus buvau tiesiog aktyviai dirbantis autorius, tekstų kūrėjas, kuris lindėjo garso įrašų studijoje. Vėliau autorių buvau išspirtas į LATGA-A tarybą, pradėjau domėtis, kas yra autoriaus teisė, sutikau daug pakeleivių, kurie sutiko, kad reikia kažką keisti", – pasakojo kaunietis.

Anot R.Tautkaus, "Nata" turi daug perspektyvų kaip intelektualinių turtinių teisių asociacija.

Naujai kuriamos muzikos ir tekstų kūrėjų asociacijos nariais galės tapti kompozitoriai, tekstų autoriai, jų teisių paveldėtojai ir muzikos kūrinių leidėjai. "Nata" teisinius aspektus aiškinusi buvusi LATGA-A darbuotoja Gerda Leonavičienė tikino, kad į asociaciją bus galima įstoti ar ją palikti vos pateikus prašymą. "Nereikės laukti, kol kokia nors valdyba įstojimą ar pasitraukimą svarstys ar patvirtins", – teigė autoriaus teisių specialistė.

Turės savus auditorius

"Nata" įkurta administruoti autorių turtines teises: rinkti, skirstyti ir išmokėti autoriaus atlyginimus. Pagrindiniu organizacijos valdymo organu taps visuotinis narių susirinkimas. Bus sudaryta septynių narių valdyba, kuri savo pareigas turės atlikti trejus metus. Žadama, kad į ją pateks daugiausia uždirbę muzikos kūrėjai.

Kartu su valdyba "Natai" vadovaus asociacijos prezidentas, kuris šių pareigų negalės atlikti ilgiau nei dvi kadencijas. Naujos asociacijos iniciatoriai ypač didžiuojasi, kad organizacijoje veiks ir Priežiūros komitetas, kuris turės užtikrinti sąžiningą ir efektyvią valdybos veiklą.

Daug garsių vardų

Steigiamajame susirinkime Vilniaus mokytojų namuose buvo matyti daug žinomų muzikos kūrėjų, kurių teises iki šiol gynė LATGA-A. Tarp žinomų veidų – ir Rūta Ščiogolevaitė, Stanislovas Stavickis (Stano), Arnoldas Lukošius, Deividas Zvonkus, Alanas Chošnau, Viktoras Diawara ir kt.

Prieš susirinkusius muzikantus stojęs Andrius Mamontovas teigė šios dienos laukęs dvidešimt metų. "Mes esame užsidarę žmonės, intravertai, retai susitinkame ir pasitariame, kaip viskas vyksta. Ilgai buvau visiškai naivus, aklai pasitikėjau mano teisėms atstovaujančia agentūra. Kai pradėjau domėtis, supratau, kad norėtųsi kai ką pakeisti. Visas muzikos verslas pasaulyje keičiasi, mes negalime likti prie pasenusio modelio", – savo idėjomis dalijosi dainininkas.

"Natos" iniciatorių teigimu, prie naujos asociacijos turėtų prisijungti apie 400 muzikos ir dainų žodžių kūrėjai.

LATGA-A nežlugs ir be muzikos

Dar prieš steigiamąjį "Natos" susirinkimą kalbintas LATGA-A generalinis direktorius Jonas Liniauskas dienraščio žurnalistams teigė, kad daug komentuoti apie naujai kuriamą asociaciją negali, nes jam trūksta informacijos. Net ir apsilankęs Mokytojų namuose rašytojas sakė mažai supratęs apie naujos organizacijos veiklą.

"Negaliu nieko komentuoti, nes nemačiau įstatų, nežinau, kas yra steigėjai. Iš to, kas buvo kalbėta net nesupratau, ar teksto autoriai papuola į asociaciją. Šis plėšymasis, kad muzikantus ir kompozitorius administruos vieni, teksto autorius kiti – sukels chaosą. Tiems, kurie moka už kūrinių transliavimą bus daug blogiau, nes jie suinteresuoti mokėti vienam", – savo poziciją gynė J.Liniauskas.

LATGAA generalinis direktorius teigė manąs, kad "Natos" įkūrimą labiau lėmė ne organizacijos būtinybė, o tam tikrų asmenų ambicijos, noras tapti asociacijos prezidentais ar valdybos nariais. Jo teigimu, net pasitraukus iš LATGA-A visiems populiariosios muzikos kūrėjams organizacija nežlugtų. Iki šiol tokie kūrėjai sudarė 25 proc. agentūros narių ir duodavo 15 proc. pajamų.