A. Mickevičius: nesąmonė sakyti, kad kvepalai kainuoja per daug

– Kas yra nišinė parfumerija?

– Parfumerija dalijasi į įvairius poskyrius. Vienas jų, stambesnis, – komercinė parfumerija. Kitas poskyris – nišinė. Pastaroji orientuota į žmones, kuriems kvepalai nėra paprastas produktas, perkamas kartu su pienu ir dešra. Nišinė parfumerija skirta gurmanams ir ieškotojams.

Kai perkate nišinės parfumerijos produktą, žinote, kad taip kvepės labai nedaug žmonių pasaulyje, tai atskleis jūsų individualybę. Masinė parfumerija ir yra orientuota į mases. Taip, kaip jūs, kvepės dar mažiausiai trys milijonai žmonių.

– Viename interviu sakėte, kad jei bandytume įvertinti, kiek kainuoja Mona Liza, paveikslo savikaina būtų 100 eurų. Kaip yra su kvepalais?

– Taip, jei vertintume primityviai, kiek kainavo drobė, dažai, rėmas. Kalbant apie kvepalus, žmonės dažnai purkštauja, neva už kvepalus moka per daug. Iš tiesų, skystis, teliūškuojantis buteliuke, kainuoja sąlyginai nedaug.

Tačiau mes neįvertiname, kad buvo sukurtas specialus flakonas, kad skystį sumaišė koks nors genialus žmogus, kad sukurta pakuotė, atliekami tyrimai, vykdoma reklaminė kampanija. Į bendrą kainą įeina daugybė dalykų. Todėl sakyti, kad kvepalai kainuoja per daug, yra nesąmonė. Mes nežinome, kiek kainuoja kvepalai. Gali kainuoti nuo nulio iki tūkstančio, ir kaina visada bus teisinga.

– Yra parduotuvės, kuriose kvepalų kaina yra labai didelė. Bet kai kuriose vietose kvepalai pardavinėjami gerokai pigiau. Ar normalu baimintis dėl tokių kvepalų kokybės?

Jei produktą galima nusipirkti pigiau, nei yra jo savikaina, kyla klausimas, iš kur tie kvepalai.

– Normalu, nes juk neaišku, iš kur tie kvepalai atkeliavo. Jei produktą galima nusipirkti pigiau, nei yra jo savikaina, kyla klausimas, iš kur tie kvepalai. Gal jie pavogti, gal pasenę, gal nupirkti su didele nuolaida. Kaip jie gali atsidurti lentynose su neadekvačia kaina? Aš neturiu atsakymo.

– Vienas svarbiausių aspektų renkantis kvepalus – jų išsilaikymas kuo ilgiau.

– Taip, čia susiduriame su dažnai pasitaikančiu parfumeriniu mitu. Žmonės įsivaizduoja, kad kvepalų gerumą ir kokybę nusako tai, kiek jie laikosi. Ir galvojama, kad jei kvepalai geri, jie turi laikytis savaitę – pasipurški pirmadienį ir sekmadienį vis dar taip pat kvepi.

Tai absurdas. Ant kiekvieno žmogaus odos kvepalai išsilaiko skirtingą laiką dalį. Indikatorius, parodantis išsilaikymą ant odos, yra odos pH. Ant vienos moters odos kvepalai gali neišsilaikyti, ant kitos – laikytis ilgiau. Ir atsakymo, ar jie geri, ar ne, nėra. Ne tai nusako kvepalų kokybę. Kokybė – ypatinga kompozicija, panaudotos medžiagos, kvepaluose esanti mintis. Tai, kad kvepalai nėra apsišlakstyti skirtas vandenėlis, o meno kūrinys.

Ar ilgai išsilaikys kvepalai ant odos, priklauso nuo jų žanro. Pavyzdžiui, odekoloną mes vertiname neigiamai, nes visi pagalvoja apie pijokus, geriančius prie kiosko. Pietų šalyse odekolonas – nepamainoma priemonė norint kvepėti karštą vasaros dieną. Karštą dieną kvepintis taip, kaip lietuviai, yra savižudybė. Kvapas susimaišo su prakaitu, ima skaudėti galvą. Tokiu atveju odekolonas – puiki priemonė. Techniškai jis išsilaiko labai trumpai – iki keturių valandų. Taigi jo reikia užsipurkšti pastoviai ir nereikia priekaištauti, kad tai – prasta kokybė.

– Sakote, kad tai, ar kvepalai išsilaiko ant odos ilgą laiką, lemia odos pH. Jei jie neišsilaiko ant odos, gal reikia purkšti ant plaukų, drabužių?

– Jei kvepalai nesilaiko, reikia pagalvoti apie kitą aromatą. Gal tuomet jie laikysis puikiai. Tačiau taip, galima juos purkšti ant plaukų, drabužių, kailio. Šie dalykai kvepalus išlaiko geriau nei oda.

– Ar nėra rizikos sugadinti drabužius?

– Kalbant apie rizikas, tai bobučių paistalai ir mūsų įsivaizdavimai. Kartą, per knygos pristatymą, viena moteris išreiškė nuogąstavimą, kad nuo sintetinių kvepalų galima susirgti vėžiu. Pasakiau jai, kad kvepalų vonioje niekas nesimaudo. Be to, medžiagų, kurios gali kelti įtarimų, koncentracija yra minimali ir kelianti juoką.

Kai matai kvepalų formulę, supranti, kad kažkokios medžiagos lašas negali nužudyti nei žmogaus, nei arklio, nei kačiuko. Tad būkime ramūs. Šiais laikais ir sintetinės medžiagos gana brangios, inovatyvios ir kuriamos taip, kad nesukeltų sveikatos sutrikimų. Dažnai jos saugesnės nei natūralios.

– Kas yra kvapų rinkodara? 

– Taikant tai, per kvapų žinutes žmogui sukeliamas noras kažką pirkti ar kaip nors pasielgti. Pasaulyje tai labai paplitusi praktika, Lietuvoje ji dar tik skinasi kelią. Dėl kvapų rinkodaros įvairios paslaugų ir prekybos vietos turi savo kvapą ir tokiu būdu privilioja klientą.

Pavyzdžiui, įvairios tinklinės kepyklos naudoja tokį triuką – paskleidžia karamelės ar vanilės kvapą ir taip sužadina skonio receptorius. Žmogui kyla noras ragauti bandelių, nes jis prisimena, kaip jas kepdavo mama ar močiutė ir pan.

– Ar tai taikoma ir drabužių parduotuvėse?

– Taip, ir jos imasi šios praktikos. Tačiau tai daroma norint palikti klientams kvapo žinutę, kad šis parduotuvę prisimintų pagal kvapą. Mes nesąmoningai fiksuojame kvapus ir jie išlieka atmintyje. Jei pasakyčiau garsios tinklinės parduotuvės pavadinimą, jūs iš karto asocijuotumėte ją su kvapu.

– Ar tikite, kad kvepalai gali turėti gydomųjų galių?

– Aš tuo netikiu, nes kvepalai nėra aromaterapinis produktas. Tačiau kalbant apie aromaterapiją, su kvapais galima daug nuveikti. Jais galima žmogų nuraminti, įaudrinti, paskatinti susikaupti. Kvepalų funkcija kitokia – jie veikia mūsų vaizdinę atmintį. Todėl, užuodę tam tikrą aromatą, prisimename praeities įvykius ir žmones, erdves, į kurias norėtume pasąmoningai nukeliauti.

– Kaip vertinate tai, kad kvepalai skirti moterims, vyrams, taip pat skirstomi pagal zodiaką?

– Skirstyti kvepalus pagal zodiaką – didelė nesąmonė. Tokių kvepalų nėra. Žmonės individualistai, negalima suskirstyti kvepalų į 12 grupių. Kalbant apie vyriškus ir moteriškus – tai rinkodaros dalykai. Kai atsirado kvepalai, jie nebuvo skirstomi į vyriškus ar moteriškus. Ilgainiui juos reikėjo susisteminti, parduoti, sugalvota skirstyti pagal lytį ir taip nukreipti pirkėjų masę į konkrečią grupę. Tačiau šiandien viskas keičiasi ir kvepalai praranda savo lytiškumą. Dabar produktai skirti net ne dviem lytims, o atitinka neutralią lytį.

Kiekvienas žmogus individualus ir vienintelis teisingas būdas išsirinkti kvepalus – juos uostyti.

– Kaip išsirinkti sau tinkamus kvepalus?

– Kiekvienas žmogus individualus ir vienintelis teisingas būdas išsirinkti kvepalus – juos uostyti. Ir nereikia gailėti tam laiko. Taip, mūsų parduotuvėse konsultantės dažnai paruoštos sutikti klientą ir išleisti jį su preke kuo greičiau. Tačiau kvepalų parduotuvėje žmogus turi užtrukti tiek, kiek jam reikia. Galima ten praleisti visą dieną, galima ateiti tris dienas iš eilės. Renkantis kvapą reikia išuostyti kuo daugiau aromatų.

– Ar verta parduotuvėje kvepalus purkšti ant popierėlių?

– Popierėliai skirti tam, kad supažindintų su kvepalų kompozicija – tokia, kokia ji sugalvota. Ant odos tas aromatas gali atsiskleisti visiškai kitaip. Gali išryškėti visiškai kitos jų dalys, nes odos molekulės kontaktuoja su kvapo molekulėmis, tai sukuria savotišką mišinį.

– Renkantis kvepalus, galima susidurti su skirtingais pavadinimais – tualetinis vanduo, parfumerinis vanduo ir pan. Kuo tai skiriasi?

– Tai žymi kvapo koncentraciją – kiek kvapiųjų dalių įdėta į produktą. Kuo didesnė koncentracija, tuo stipresnis kvapas ir tuo ilgiau jis išsilaiko. Jei perkate kvepalus ir ten parašyta perfume arba pure perfume, tokio produkto reikės nedaug, kvepėsite gana ilgai, kvapas bus intensyvus.

Jei perkate parfumuotą vandenį, kvapiųjų dalių bus mažiau, tačiau kvapas vis vien gana stiprus. Parfumuotas vanduo – vienas populiariausių pasaulyje dalykų. Tualetinis vanduo turi nedaug kvapiųjų dalių, sudėtyje yra vandens. Tualetinis vanduo buvo sukurtas kvėpinti aprangą, ne žmogų. Vėliau, dėl taupymo, žmonės tualetiniu vandeniu ėmė kvėpintis.