„Meno parkas" ieško naujų išraiškos formų

Nuolat į parodas kviečianti Lietuvos dailininkų sąjungos galerija „Meno parkas" mini savo kūrybinės veiklos 15 metų sukaktį. Daug ar mažai yra penkiolika metų? – svarsto galerijos vadovas Arvydas Žalpys.

Pelnė pripažinimą

Kas svarbu vertinant šiuolaikinio meno galerijos veiklą? „Manau, kad jos vieta šiandienos gyvenime, – atsako nuo pirmųjų galerijos gyvavimo metų jai vadovaujantis Arvydas Žalpys, – jos profesionali tarpininko tarp kūrėjo ir meno vartotojo veikla (miesto, šalies, tarptautiniu mastu), jos gebėjimas būti kitų kultūros institucijų bendradarbe, veikiant dėl tikrųjų kultūros idealų, atvirumas šiuolaikinio meno procesams, galerijos reiklumas savo tikslams ir vykdomam darbui. Ir pagaliau ji siekia pripažinimo. Tai kasdienybė, be kurios sunkiai įsivaizduoju teisingai ir naudingai dirbančią šiuolaikinio meno galeriją." Taigi penkiolikos metų stažas – laikotarpis, leidžiantis daryti pagrįstus apibendrinimus.

Per penkiolika veiklos metų galerija, nuosekliai laikydamasi savo suformuotų veiklos prioritetų (profesionalaus meno sklaida, jaunųjų menininkų kūrybos skatinimas ir sklaida, leidyba, Lietuvos ir užsienio šalių šiuolaikinio meno institucijų ir menininkų kūrybinis bendradarbiavimas), pelnė pripažinimą tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Reprezentatyviausi jos projektai:1999 m. galerijos inicijuotas ir kasmet vykdomas tarptautinis kultūrinių mainų projektas „Meno linija„ ir nuo 2008 m. organizuojamas šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene“. Abu projektai įtraukti į Kauno miesto prioritetinių kultūros renginių sąrašą, o festivalis „Kaunas mene‘‘ įtrauktas ir į 2013–2015 m. Lietuvoje rengiamų svarbiausių tęstinių tarptautinių meno renginių sąrašą.

Viena žinomiausių

Šiuo metu galerijoje vyksta rugsėjį startavęs projektas „Dialogai3„, skirtas atkreipti dėmesį į suniokotas, išpaišytas grafitų sienas Kaune, o Tartu (Estija) meno muziejuje veikia “Meno parko„ ir „Kampania Artystyczna“ projekto „Trys tapybos pamokos" paroda, kurioje eksponuojami Jono Gasiūno, Pawelo Lubowskio ir Kaido Ole kūriniai.

Beje, kasmet „Meno parkas“ pristato dešimties–dvidešimties, o kartais ir daugiau Lietuvos menininkų kūrybą įvairiose tarptautinėse parodose. Galerijos veikla neatsiejama nuo leidybos. „Ko gero, iš Lietuvoje veikiančių galerijų mes daugiausia dėmesio skiriame leidybai„, – sutinka „Meno parko“ vadovas. Visiems didesniems projektams leidžiami išsamūs katalogai, nemažai yra leidinių, išleistų su užsienio partneriais, leidinių, skirtų personalinei menininkų kūrybai.

Galima drąsiai teigti, kad „Meno parkas„, išlikdamas vienas žinomiausių tarp Lietuvos galerijų, įnešdamas deramą indėlį į Kauno, Lietuvos ir užsienio kultūros gyvenimą, sugebėjo įrodyti, kad jo veikla vertinga. „Galerijos veikla labai priklauso nuo kolektyvo atvirumo šiuolaikiniams meno procesams ir orientavimosi juose, nuo projektų aktualumo šiandieniame gyvenime, nuo sugebėjimo išlaikyti teisingą santykį su šiuolaikinio meno kūrėju ir vartotoju, – papildo A.Žalpys. – Nuo to, kaip ir kokia linkme vyksta galerijos dialogas su menininku ir visuomene, priklauso galerijos pasiekimai, jos veiklos vertinimas, jos vieta kultūriniame gyvenime.“

Kliūtys ir problemos

Nors per sukakties minėjimus dera džiaugtis, vis dėlto nelabai įtikinama, kad galerijos kelias tik rožėmis klotas ir neišvengiama sunkumų, problemų. Pavyzdžiui, techninė bazė, ekspozicijų plotai. „Galime pasidžiaugti galerijos turima technika – vaizdo projektoriais, grotuvais, garso aparatūra, televizoriais, – atvirai kalba galerijos vadovas. – Jie yra geri, atitinkantys šiuolaikinės galerijos reikalavimus ir sudarantys sąlygas vykdyti didesnės apimties šiuolaikinio meno projektus. Pačios ekspozicijų erdvės – ekspozicinių sienų, apšvietimo būklė, apsaugos vaizdo kamerų stygius ne visai atitinka šių dienų reikalavimus. Šiuo metu tai yra viena opiausių galerijos “Meno parkas„ problemų.“

Dar viena didele kliūtimi galerijos veiklai tampa ir parodų ploto stygius. Vis dar neužtenka lėšų galutinai įrengti naują parodų salę trečiame aukšte. Tai nemenkas iššūkis, su kuriuo susidoroti nėra taip paprasta, bet kartu tai viena svarbiausių ir artimiausių užduočių, kurių imsis „Meno parkas".

Keleto pastarųjų metų veikla išryškino ir dar vieną problemą. Pasigendama daugiau analitinių straipsnių apie vykusius projektus ar parodas.„Užsakomųjų menotyros straipsnių laikai baigėsi, todėl sprendimo ir susikalbėjimo teks ieškoti visiems – tiek galerijoms, tiek menininkams, tiek menotyrininkams. Kartu reikia suvokti, kad galerijos menotyrininkė (kuratorė) tikrai nepajėgi apžvelgti, analizuoti ir vertinti visų galerijos projektų ar parodų, – pastebi A.Žalpys.

Naujų galerijos veiklos išraiškos priemonių reikalauja ir informacinė sklaida. Nuomonė, kad internetas padės išspręsti sklaidos problemas, ne visai pasitvirtino. Ypač daug ir įvairios informacijos socialiniuose tinkluose nemažai daliai vartotojų jau tampa atgrasi, o kultūros informacija dažniausiai tiesiog paskęsta tame sraute. „Žinoma, aktyviausius ir ištikimiausius galerijos draugus ir lankytojus pasiekia reguliariai leidžiami elektroniniai naujienlaiškiai, – pasidžiaugia galerijos vadovas. – Norėdami turėti daugiau kultūros vartotojų, privalome ieškoti naujų galimybių, o gal net imtis patikrintų ir anksčiau gerai veikusių priemonių – platinti spausdintus kvietimus. Suvokdami, kad žiniasklaida yra pati paveikiausia forma, galime pasidžiaugti sėkmingu bendradarbiavimu su „Kauno diena", Lietuvos televizija ir radiju bei kitais informacijos šaltiniais. Vis dėlto nuolatinis projektinės veiklos lėšų stygius dažniausiai verčia labai karpyti tą dalį, kuri skiriama reklamos sklaidai.

Trys vietoj dešimties

Kiek kuratorių turi dirbti tokioje galerijoje kaip „Meno parkas„? „Patirtis teigia, kad parodų ir projektine veikla turėtų užsiimti ne mažiau kaip 2–3 kuratoriai, – atsako „Meno parko“ vadovas, tačiau šiuo metu galerijoje dirba viena kuratorė menotyrininkė Giedrė Legotaitė. Beje, galerijos veiklos pobūdis reikalauja ir kito profilio profesionalių darbuotojų. „Meno parkas" yra viena iš nedaugelio galerijų, kuri, be pagrindinės projektinės veiklos, ypatingą dėmesį skiria leidybai. Todėl galerijos kolektyve atsirado dizainerė VDA absolventė Airida Rekštytė, kuri ne tik maketuoja leidžiamus katalogus, bet ir prižiūri afišų, kvietimų, tentų, naujienlaiškių, interneto puslapių kokybę, padeda menininkams tvarkyti jų informacines-vizualines medžiagas.

Taigi tokios apimties programoje, kokią pastaraisiais metais vykdo „Meno parkas„, turėtų dirbti bent dvi kuratorės, dizainerė, ir, žinoma, dar papildomas personalas. Deja, realybė yra kitokia. Neretai per pokalbius, diskusijas, bendraujant su įvairių institucijų atstovais ir diskutuojant apie Lietuvos galerijas bei jų veiklą, prasitarus, kad visa „Meno parko“ projektinė ir parodų veikla guli ant trijų žmonių pečių, tenka išgirsti: „O mes visada manėme, kad pas jus dirba dešimties žmonių kolektyvas.“

Šventiniai renginiai

Šiandien 17 val. Kauno fotografijos galerijoje bus pristatyti „Meno parko„ nauji užsienio partneriai ir projektai – Torunės (Lenkija) šiuolaikinis meno centro „Znaki Czasu“, kuriame dalyvaus Torunės šiuolaikinio meno centro direktorius Pawełas Łubowskis ir projektų kuratoriai. Bus pristatytas ir šiuolaikinio meno žurnalas „Art Luk" (Lenkija), viešės vyriausiasis redaktorius P.Łubowskis.

Bus proga susipažinti su nepriklausomo kuratoriaus Krzysztofo Stanislawskio (Lenkija) projektine veikla „Mano laimingas profesinis darbas: nepriklausomo kuratoriaus iš Lenkijos balsas be ironijos“, dalyvaus K.Stanislawskis.

Ketvirtadienį 17 val. Kauno fotografijos galerijoje prisistatys jau kiti užsienio partneriai : „Kunst Palais Liechtenstein„ ir „Johanniterkirche Feldkirch“ iš Austrijos. Dalyvaus „Kunst Palais Liechtenstein„ prezidentas, LR garbės konsulas Lichtenšteine Markusas Keelas, menininkai Haraldas Gfaderis, Thomas Marte, Arno Eggeris. Prisistatys „Kūrybinis ratas“ – Kroatijos menininkų asociacija HDLU, jame patirtimi pasidalys HDLU direktorė Gaella Alexandra Gottwald.

Penktadienį 19 val. galerijoje „Meno parkas„ – nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Roberto Antinio įspūdingos instaliacijos „Žiūrinėtojai“ ir leidinio, apžvelgiančio galerijos 15-os metų veiklą, pristatymas.