Karštų diskusijų moderatorė, viena iš trijų profesionalios komisijos narių – mados tendencijų analitikė Marija Palaikytė.

– Esate mados tendencijų analitikė. Kas slepiasi po šiuo painiu žodžių junginiu?

– Daug kas. Mados srityje dirbu įvairiomis kryptimis: vedu paskaitas, rašau straipsnius, kuriu tinklalaidę, jau daug metų dirbu TV laidų stiliste, o dabar didžiuojuosi tapusi pirmojo Lietuvoje mados dizaino šou vedėja ir komisijos nare.

Tai pirmas projektas Lietuvoje, kuris per įvairiausias netikėtas užduotis atskleidžia žiūrovams mūsų mados talentų galimybes, griauna mados pasaulio mitus ir mėgina priartinti žavingąjį mados fenomeną prie plačiosios visuomenės.

– Lietuvoje labai trūko televizinio mados projekto. Kokia, jūsų nuomone, yra „Mados klubo“ misija?

– Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad „Mados klubo“ erdvėje į madą galime pažvelgti plačiau ir švęsti jos įvairovę, kūrybinę laisvę, talentą, ambicijas ir lūkesčius pranokstančius lietuvių dizainerių pasiekimus. Šioje laidoje įsitikinsime, kad mada yra visiems!

Kokia jos misija? Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad mada yra nišinė tema ir kad ji egzistuoja kažkur toli nuo mūsų. Tai labai klaidingas įsivaizdavimas, nes, pirma, visi esame mados vartotojai. Antra, mada nusipelno pagarbos vien jau už savo kūrybinį pamatą ir dar už tai, kad yra labai galinga nebyli komunikacijos priemonė. Visais laikais ji buvo, yra ir bus aktualių laikmečio tendencijų transliuotoja. Sąmoningai ar ne, visi esame šio jos fenomeno dalis.

Tikrai netaikome su „Mados klubu“ į ribotą auditorijos grupę. Tikiu, kad ši laida kiekvienam savaip bus įdomi.

Norime keisti požiūrį į drabužių dizaino Lietuvoje galimybes, o svarbiausia – kviesti žmones išsivaduoti iš žalingų grožio standartų ar kitų mus ribojančių stereotipų.

Ypač svarbus yra laidoje dalyvaujančių žymių, bet niekada iki šiol podiumu nežengusių žmonių vaidmuo. Tai realios asmenybės su realiomis individualiomis kūno proporcijomis. Vadinasi, „Mados klubo“ dizainerių kūryba puoš tokius pačius kaip mes visi. Čia susitiks įvairiausi žmonės, bet visus juos jungs aistra, talentas ir meilė kūrybai.

– Tiek „Mados klubo“ dizaineriai, tiek ir patys jų modeliai – skirtingo amžiaus, skirtingų patirčių ir, žinoma, skirtingo stiliaus gerbėjai, todėl labai įdomu, kokie netikėtumai laukia žiūrovų?

– Jeigu matėte pirmąsias mūsų laidas – jos iš tiesų kupinos netikėtumų tiek vieniems, tiek kitiems.

Dizainerius vertina mados profesionalų komisija, kurioje esu ir aš. Taip pat – mano kolega, žymus stilistas ir kirpimo meistras Kęstas Rimdžius. Trečiasis komisijos narys visada būna svečias – dažniausiai vis kitas Lietuvos mados industrijos profesionalas.

Šiame šou dalyvauja aštuoni lietuvių dizaineriai, kurie suskirstyti į du pogrupius. Iki pat finalo dizaineriai rungiasi savuose ketvertuose, o tuomet du geriausi iš kiekvieno pogrupio keliauja į kitą konkurso etapą.

T. Kapočiaus / „Geri kadrai“, M. Palaikytės asmeninio archyvo nuotr.

– Koks šiame projekte jūsų vaidmuo – būsite tarpininkė tarp komisijos, dizainerių ir modelių?

– Visiškai teisingai. Šiame projekte glaudžiai bendrauju tiek su dalyviais, tiek su komisija ir žiūrovais. Esu laidos vedėja, nuolatinė komisijos narė, bet kartu tikiu, kad komisijos darbas yra ir tam tikra mentorystės forma. Tad, vertindama dizainerių kūrybą, stengiuosi būti objektyvi, o drauge ir palaikyti dalyvius.

– Jei būtumėte paprasta žiūrovė, o ne mados tendencijų analitikė, ar žiūrėtumėte šią laidą? Kodėl?

– Žinoma! Kaip jau sakiau, mada nėra tolima nišinė tema. Ji yra kiekvieno iš mūsų neatsiejama kasdienybės dalis. Juk nebūtina pačiam sportuoti, kad domėtumeisi kokia nors sporto šaka. Nebūtina dainuoti, kad su dideliu susidomėjimu stebėtum muzikos talentų šou. Man įdomūs visi talentai, kaip ir visokeriopa jų kūryba. Prodiuserių pasirinkta varžybų forma „Mados klubą“ daro dar įdomesnį – sukelia azartą, diskusijų.

Mano nuomone, pagrindinis mados tikslas yra sužadinti emocijas. Neabejoju, kad mūsų šou tai gali.

„Mados klubo“ dizainerių kūryba puoš tokius pačius kaip mes visi. Čia susitiks įvairiausi žmonės, bet visus juos jungs aistra, talentas ir meilė kūrybai.

– Ar „Mados klubas“ yra labiau apie madą ar ir apie stilių?

– Šiame projekte svarbu viskas: idėja, savitas braižas, temos, gaminio įgyvendinimas, meistrystė ir kokybė, o tuomet jau, be abejonės, ir stilius. Jis neįmanomas be mados, kaip ir mada neturi tikrosios vertės be individualaus stiliaus.

– Italija jūsų socialiniuose tinkluose – gana dažna tema. Turite ten darbų, pažįstamų ar šiaip esate įsimylėjusi šią nuostabią šalį?

– Tarp Vilniaus ir Florencijos gyvenu jau daugiau nei dešimtmetį. Visų pirma, tai buvo mano mados tendencijų prognozavimo magistro studijų miestas, vėliau jis tapo ir mano profesinio įkvėpimo centru. Galiausiai – šeimos namais.

Florencija yra nuostabi! Tai ypatingą istorinį paveldą turintis miestas, o kartu ir istorinė itališkosios mados sostinė. Kad ir kokia nuostabi būtų Italija, be galo myliu ir Vilnių, todėl esu labai laiminga galėdama gyventi tarp dviejų nuostabiausių miestų pasaulyje.

Mano vyras yra florentietis, aš – vilnietė. Mūsų gyvenimo būdas gal ir nebūtų tinkamas visiems, bet mums jis yra kaip tik. Mes švenčiame vienas kito pasiekimus, nuolat skraidome vienas pas kitą, godžiai svajojame ir žingsnis po žingsnio tas savo svajones verčiame realybe.

T. Kapočiaus / „Geri kadrai“, M. Palaikytės asmeninio archyvo nuotr.

– Jei apranga – ne tik drabužis, bet ir nebylios komunikacijos priemonė, ar jūsų, „Mados klubo“ vedėjos, įvaizdį žiūrovai turėtų suprasti kaip tam tikrą žinutę?

– Mano apranga šiame projekte tikrai turi žinutę. Nusprendžiau puoštis lietuvių kūrėjų darbais, o kartu ir jau daug metų mėgstamais vintažiniais papuošalais.

Kartais savo įvaizdį kuriu drauge su laidos svečiu – trečiuoju komisijos nariu, bet matysite ir tokių laidų, kai puošiuosi kitais, jau pripažintais lietuviškais prekių ženklais.

Noriu parodyti, kad savo šalyje turime daug puikių kūrėjų ir kad jų sukurtus drabužius dėvėti gali ne tik modeliai ant podiumo.

– Esate itin moteriška ir be galo fotogeniška. Dažnai, ypač siųsdama linkėjimus iš Italijos, puošiatės įvairiomis suknelėmis. Kuo šis drabužis jus taip žavi?

– Tiesą pasakius, darbo metu dažniausiai vilkiu kelnių ir švarko derinius, o suknelės dabartiniame mano gyvenimo etape yra daugiau pasipuošimo ar laisvalaikio apranga.

Neabejoju, kad žmogus turėtų rengtis ne tik dėl kitų, bet svarbiausia – dėl savęs. Drabužis mane turi įkvėpti, suteikti tos nuotaikos, kurios atitinkamu metu reikia.

Kostiumo deriniai manyje sustiprina užtikrintumo, konkretumo jausmą, tarsi įrėmina sėkmingai dienai. Dėvėdama sukneles labiau atsipalaiduoju, jaučiuosi laisvesnė, švelnesnė. Viskam turi būti savas laikas.

Drabužis yra galinga nebylios komunikacijos priemonė, tačiau svarbiausia – jis turi padėti pasiekti geriausią savo paties versiją.

– Ką naujo ir madingo įsigijote šiam pavasario–vasaros sezonui?

– Mano apsipirkimo motyvas niekada nebuvo turėti ryškiausią sezono mados tendenciją.

Spintoje, turiu prisipažinti, tikrai yra daug drabužių, bet kartu esu ir sąmoningo vartojimo šalininkė. Drabužių ir aksesuarų įsigyju gerai apgalvojusi, kad oriai ir noriai galėčiau juos nešioti ilgai.

Be to, labai žaviuosi vintažo kultūra. Beveik visi mano aksesuarai yra vintažiniai. Tai išskirtiniai daiktai, kurių nepamatysi kito žmogaus drabužinėje. Jie tarsi tiltas į mados istoriją.

– Ką atsakytumėte moterims, kurias metai iš metų kamuoja ta pati problema: neturiu kuo apsirengti?

– Apsirengti visi turime kuo, tik, natūralu, kartais drabužiai pabosta, o kartais mums tiesiog pritrūksta įkvėpimo ar galbūt turimų daiktų tarpusavio derinimo žinių. Dėl to aš labai aiškiai suskirstau savo drabužinę pagal paskirtį: darbui, laisvalaikiui, ypatingoms progoms. Visi šie drabužiai nėra vienoje vietoje. Tuomet kur kas aiškiau, iš ko gali rinktis tam tikrai situacijai.

– Gera šeimininkė išvirs sriubą net iš kirvio, o kaip stilius? Ar įmanoma susikurti stilių be didelių išteklių ir išlaidų?

– Šiais laikais yra begalinė informacijos sklaida, madingų daiktų pasiūla, o kartu ir vis ryškesnė vintažo kultūros evoliucija. Todėl finansai tikrai nebėra rodiklis norint atrodyti skoningai.

Būtent – atrodyti skoningai! Toks ir turėtų būti pamatinis mūsų tikslas, nes ne kiekvienas gali ir turi būti ypatingo stiliaus pavyzdys. Mūsų išorė turėtų atspindėti ir sustiprinti mūsų vidinį patrauklumą, o mes juk tokie visi skirtingi.

Konkrečiai mane labiausiai žavi įvairovė ir savitumas. Kiekvieno stiliaus kelionė yra vis kitokia, o svarbiausia – niekada nevėlu pradėti.

– Įvardykite tris stilingiausias Lietuvos moteris ir tiek pat stilingiausių vyrų.

– Lietuvoje yra daugybė žinomų ir ypač stilingai atrodančių žmonių. Kiekvienoje stilistinėje atšakoje, kiekvienoje amžiaus kategorijoje būtų galima išrinkti tuos tris stilingiausius. Mane, beje, labai žavi naujosios kartos scenos žmonės. Turime įžymybių, nė kiek nenusileidžiančių pasaulio ryškiausiems.

Vis dėlto šįkart norėčiau išskirti tuos, kurie nuosekliai formuoja ne tik savo stilių, bet ir daug metų įkvepia kitus: Indrę Kavaliauskaitę, Ramunę Piekautaitę, Dainą Bosas, Luką Gricių, Kęstutį Verslovą, Mantą Petruškevičių.

T. Kapočiaus / „Geri kadrai“, M. Palaikytės asmeninio archyvo nuotr.

– Duokite keletą stiliaus patarimų iš asmeninės patirties…

– Būti laiku ir vietoje, o svarbiausia – būti geriausia savo pačių versija. Nesilyginti su kitais, neniekinti savo kūno, neieškoti trūkumų, o atrasti ir išryškinti savo pranašumus.

Renkantis drabužius – galvoti apie savo individualias proporcijas.

– Ne sykį minėjote, kad jaučiate begalinę simpatiją lietuvių dizainerių kūrybai. Koks jūsų mylimiausias dizaineris pasauliniu mastu?

– Visada jaučiuosi ypatingai dėvėdama lietuvių kūrėjų drabužius. Kiti mano įvaizdžio akcentai – dažniausiai Florencijoje atrastos vintažinės rankinės ir papuošalai.

Skirtingi mados namai turi skirtingus istorinius periodus. Mane ypač žavi mados namų „Gucci“ laikotarpis nuo 1994-ųjų iki 2004-ųjų, kai kūrybos vadovu buvo Tomas Fordas.

Iš meninės perspektyvos, negaliu atitraukti akių nuo Schiaparelli ar Iris Van Herpen kūrybos. Pati mėgstu dėvėti tiek garsių mados namų, tiek ir masinės gamybos drabužius. Svarbiausia – koks bus galutinis rezultatas. Visuma, išbaigtumas, nuoseklumas ir savitumas man yra esminiai sėkmingo įvaizdžio elementai.

Drabužis yra galinga nebylios komunikacijos priemonė, tačiau svarbiausia – jis turi padėti pasiekti geriausią savo paties versiją.

– Mada – kaip laikmečio atspindys. Ar išties lytis šiandien nebetenka prasmės?

– Ne mada keičia žmones – besikeičiantys žmonės keičia madą. Visuomenėje vyksta ryškūs sociokultūriniai pokyčiai, bet visais laikais buvo, yra ir bus tam tikros laikmečio tendencijos.

Dabar stengiamės išsivaduoti iš įvairiausių stereotipų, švęsti laisvę būti savimi. Idėjine prasme tai – ypač pozityvi žinutė, tik turime būti budrūs, kad nenukeliautume į kraštutinumus.

Šiuolaikinėje visuomenėje nebėra lytims priskirtos atskirties – visi norime būti lygūs, tad jei moterys jau seniai puošiasi vyriškos aprangos atributais ir gali mėgautis vadinamosiomis vyriškomis pramogomis, siekti aukštumų vyriškose profesijose, manau, visai natūralu, kad ir vyriškoji pusė nori perimti ką nors iš priešingo polio. Turiu pripažinti, kad lytis šiandien tikrai nebetenka prasmės, o ateitis, manau, priklauso ne vyrams ar moterims, bet asmenybėms.

T. Kapočiaus / „Geri kadrai“, M. Palaikytės asmeninio archyvo nuotr.

– Dauguma moterų, pažvelgusios į veidrodį, užsiima saviplaka. Kaip pamilti save tokią, kokia esi?

– Savo kūno priėmimo tema yra viena svarbiausių mano profesinio kelio misijų. Negalime kalbėti apie madą ar stilių tol, kol žmogus pamatine prasme žalingai vertina save.

Joks drabužis ar komplimentas nepapuoš žmogaus, kuris dar nepasiruošęs pats priimti savo kūno.

Laimei, niekada nevėlu ryžtis savivertės pokyčiams. Dažnai sakau, kad mūsų kūnas neturi trūkumų, tik istoriją, duomenis ir savitumą. Žmonės visais laikais buvo visokie: aukšti, žemi, liekni, stambesni ir t. t. Mūsų laikmetis išsiskiria tuo, kad pagaliau pradedame priimti įvairoves kaip neišvengiamybę ir žavesį. Mada yra visiems! Visi žmonės gali išryškinti geriausią savo pačių versiją, nes mada tam ir skirta.

Per mano pačios gyvenimą grožio standartai pasikeitė gal kokius keturis kartus. Kai buvau paauglė, visi žavėjosi ypatingo lieknumo manekenėmis. Paskui buvo atletiško ir seksualizuoto „Victoria’s Secret“ modelių kulto periodas, vėliau – „Kardashian“ išdidintų moteriškų proporcijų era ir tik dabar – įvairovės priėmimo pradžia. Jeigu reikėtų su kiekvienu periodu transformuoti savo kūną – į ką mes pavirstume?

Verčiau atsisukime į save ir atraskime tai, kas mums mumyse patinka, už ką save mylime, kas mums yra patrauklu. Išryškinkime tuos bruožus! Rūpinkimės ne tik savo kūnu, bet ir to paties kūno emocine sveikata. Tik tada rinkimės mūsų individualioms proporcijoms, asmenybei ir gyvenimo būdui tinkamiausius drabužius. Sėkmės!