- LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
-
LRT generalinis direktorius: radijas pergyvens mus visus
„Kai televizija atsirado, atrodė, kad radijas baigia savo egzistenciją, bet, manau, radijas pergyvens mus visus. Jis tiesiog pakeičia savo transliavimo formą. Dabar radijo galima klausyti internetu ir manau, kad tai darosi vis populiaresnė priemonė“, – teigia LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.
LRT vadovas, prisimindamas Lietuvos radijo istoriją, pažymi, kad nors lietuviškas radijas galėjo atsirasti ir kiek anksčiau, Lietuva tuo metu vis tiek žengė svarbų žingsnį į kitą civilizacijos etapą.
„Lieka tik apgailestauti, kad mes prabilome 1926-aisiais birželio 12 dieną iš Kauno, o galėjome tą padaryti bent porą metų anksčiau. <...> Kadangi susipyko to meto sprendimų priėmėjai, kokią techniką pirkti, prancūzų, vokiečių ar dar kažkokią, mes šiek tiek pavėlavome. <...> Bet kuriuo atveju radijo atsiradimas, nepaisant visų tų peripetijų, turbūt yra vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių po Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuva įžengė į kitą civilizacijos etapą“, – sako A. Siaurusevičius.
Anot LRT vadovo, to meto programa sudomindavo klausytojus, joje netrūkdavo muzikinių transliacijų.
„Kai kurios programos yra išlikusios, jos kai kur netgi yra panašios į dabartines. O vienos iškiliausių – tai tiesioginės transliacijos iš Valstybės operos – iš dabartinio Kauno muzikinio teatro. Radiofonas jau transliuodavo tiesiogiai“, – teigia A. Siaurusevičius.
Kalbėdamas apie technologijų vystymosi spartą, LRT generalinis direktorius atkreipia dėmesį, kad technologijos keičiasi sparčiai ne tik mūsų amžiuje – tai kėlė ne mažiau iššūkių ir pirmosiomis Lietuvos radijo dienomis.
„Kol lietuviai 1926 metais paleido radijo stotį, ta įranga, kurią tiekė prancūzų firma, tuo metu praktiškai jau buvo pasenusi ir iš karto reikėjo naujos. Ir dabar baisu prognozuoti, kokios technologijos, kokie jų šuoliai bus, kaip jos vystysis“, – pripažįsta A. Siaurusevičius.
Plačiau apie tai – LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užgęso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...