Kaip rinktis tokias keliones, kada galima sutaupyti ir kas jas dažniausiai renkasi, plačiau pakomentavo kelionių organizatoriaus „Makalius“ įkūrėjas Rimvydas Širvinskas-Makalius.

– Kaip turėtų būti vadinamos atostogos, ten kur vėsu?

– Atostogos, kur vėsu – manau, taip ir turėtume jas vadinti. Tiesa sakant, kiekvienais metais daugėja keliautojų, kurie ieško ne tiek visiškai vėsių, kiek ne tokių karštų krypčių. Europa pastaraisiais metais patiria vis daugiau karščio bangų, todėl žmonės ima svarstyti – galbūt liepą ar rugpjūtį nebeverta vykti į įprastus šiltus kraštus. Dabar siūlomas krypčių pasirinkimas tikrai platus, todėl keliautojai turi daugiau galimybių rinktis.

– Kokios yra netikėtos ar mažiau tradicinės kryptys, apie kurias lietuviai dažnai net nepagalvoja?

– Didžioji dauguma lietuvių vis dar renkasi pietų kryptis, tačiau jau apie 20 proc. keliauja į vėsesnius kraštus. Kai kurie renkasi kruizus – tai dar gana naujas ir išskirtinis kelionių būdas lietuviams. Populiarios vėsesnės kryptys yra Norvegija, Norvegijos fiordai, Šiaurės Ispanija, Šiaurės Prancūzija su savo pilimis ir gražiais miestais, taip pat Jungtinė Karalystė bei Škotija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas dažniausiai renkasi atostogas vėsesniuose kraštuose?

– Dažniausiai – vyresnio amžiaus žmonės ir šeimos su mažais vaikais. Taip pat tie, kuriems sunku pakelti didelį karštį. Jų organizmas tiesiog sako, jog tokią dieną turiu būti kondicionuojamoje patalpoje, o ne klaidžioti po miestus. Taip pat keliauja tie žmonės, kurie nori atostogas praleisti aktyviau, ne gulėti išvertus bambą prie gulto ar baseino, bet taip pat ir kažką pamatyti, o karštyje pamatyti labai sunku. 

– Ar į jus kreipiasi užsieniečiai, norintys, kad jiems suorganizuotumėte atostogas Lietuvoje?

– Kol kas dar nesikreipė, bet labai tikiuosi, kad ateityje tai pasikeis. Kai europiečiai pakeis požiūrį į atostogų vietas, Lietuva tikrai galėtų pritraukti daugiau turistų. O lietuviai, ieškantys vėsesnių vietų, gali keliauti ne tik į šiaurę, bet ir, pavyzdžiui, į Madeirą ar Kanarų salas. Pastarosios, nors įprastai lankomos žiemą, vasarą taip pat maloniai šiltos – iki 30 laipsnių karščio. Norint išvengti didžiausios kaitros, patarčiau keliauti sezono pradžioje – iki birželio vidurio arba sezono pabaigoje – nuo rugsėjo pabaigos.

Kokios yra populiariausios kryptys, plačiau pakomentavo Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.

– Kokios vėsesnio klimato kryptys populiariausios tarp lietuvių?

– Egzotikos norintys lietuviai dažnai renkasi Norvegijos fiordus – tai turbūt populiariausia kryptis. Antroje vietoje būtų Islandija, trečioje – Airija. Kartais net pasirenkama Aliaska. Reikia pažymėti, kad žmonės vėsesnių krypčių ieško ne tik vasarą. Pavyzdžiui, Laplandijos slidinėjimo sezonas trunka ilgiau nei Italijoje ar Austrijoje – žmonės ten sėkmingai slidinėja net balandį.

– Ką rekomenduotumėte šeimoms su vaikais, kurios nenori labai brangių atostogų?

– Kai karšta žemyninėje dalyje, rekomenduojame rinktis salas – taip išvengiama alinamos kaitros. Geras pavyzdys – Airija: ten vasarą tikrai vėsiau ir labai malonu keliauti. Puikios ir Atlanto vandenyno salos: Madeira, Azorai. Jei bilietus pirksite iš anksto, visai įmanoma tilpti į tokį patį biudžetą, kokio prireiktų kelionei į Turkiją.

– Ar „coolcation“ jau populiarėja Lietuvoje?

– Taip, nors tai dar nėra masinis turizmas, tačiau jau apie 15 proc. lietuvių renkasi nebe vien gulėti paplūdimyje, o ir aktyvesnes, galvą atjungiančias atostogas. Natūralu, kad aktyviai keliauti karštyje sunku, todėl žmonės ieško prieinamesnių, vėsesnių vietų. Be to, kai kurioms amžiaus grupėms karščiai net nerekomenduojami – kūdikiams ar vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems temperatūrų svyravimai gali būti pavojingi.