Lietuvių poetinės kino dokumentikos pradininko Roberto Verbos gerbėjams – paminklu kūrėjui tapusi Rūtos Oginskaitės knyga "Nuo pradžios pasaulio".

Išlaukė savo laiko

"Jei šis žmogus stovėtų šalia, greičiausiai jo nepastebėtume. Jei jis rašytų apie save, leidinio apimtis būtų štai tokia", – dviem pirštais suspaudusi pluoštelį popieriaus, šyptelėjo teatrologė R.Oginskaitė.

"Nuo pradžios pasaulio" – taip pavadinta naujausia jos knyga, pasakojanti apie operatorių ir režisierių, lietuvių poetinės dokumentikos pradininką R.Verbą.

Savo leidėjo knyga laukė kone šešerius metus. "Visų pirma reikėjo sugalvoti, kaip ką daryti. Rašymo apie primadoną Aleksandrą Staškevičiūtę pamokas buvau primiršusi", – ilgą kūrinio gimimo kelią aiškino R.Oginskaitė.

Knygą apie R.Verbą ji baigė 2007-ųjų birželį. Tą pačią vasarą sužinojusi apie Vytauto Kernagio ligą, ji negalėjo galvoti apie nieką kita, tik apie maestro. 2009-ųjų gruodį biografiją apie V.Kernagį išvydome knygynų lentynose. Tuomet pasistūmėjo ir R.Verbai skirtos knygos darbai. Dienos šviesą naujausias R.Oginskaitės leidinys išvydo šį rudenį.

Dar spaustuve kvepiančioje knygoje – archyvų saugomos istorijos, dokumentai, amžininkų prisiminimai, pokalbiai su pačiu R.Verba, kompaktinė plokštelė su septynių pačių garsiausių jo filmų įrašais.

Gyveno tuo, ką daro

"Filmavimas buvęs jo gyvenimo būdas. Su filmuojamais žmonėmis jis bendraudavo taip, lyg jie visi būtų seni draugai. Ir jie jam atsiverdavo", – apie knygos herojų kalbėjo R.Oginskaitė.

Į R.Verbos kadrą, pasak jos, patekdavo tai, kas jį traukė, – seni kaimo žmonės, dailios moterys, akimirkos, kurios kitų kūrėjų dokumentiniuose filmuose likdavo už kadro. Taip gimė trumpi nespalvoti šedevrai – "Senis ir žemė", "Laukimas", "Paskutinė vienkiemio vasara", "Vincas Svirskis", "Čiučyta rūta", "Šimtamečių godos", "Šventėn" ir kt.

"Jo talentas išryškėjo nuo 1965 iki 1970 metų. Svarbiausia knygoje man buvo įminti, kodėl tik penkerius metus jis buvo genijus", – kalbėjo R.Oginskaitė.

Pati knygos autorė prisipažino neturėjusi drąsos susitikti su R.Verba, kai jis dar buvo gyvas, todėl dėkojo visiems, kurie suteikė medžiagos knygai. "Nuo 1983-iųjų, kai R.Verba sukūrė filmą "Lituanikos" sparnai", nieko apie jį nebuvo girdėti. Kūrėjo draugai darė viską, kad Verba išeidamas Anapilin žinotų, kad nėra užmirštas", – prisipažino knygos autorė.

Negailėjo knygai pagyrų

"Pasakodama apie R.Verbą, darai meškos paslaugą savo leidiniui", – per knygos pristatymą Istorinėje Kauno prezidentūroje, R.Oginskaitę nutildė operatorius Aloyzo Jančoras.

Jo debiutas kine siejamas būtent su R.Verba. Dvylika metų jaunesnis operatorius nuo 1970 m. dirbo kūrybinėje Verbos grupėje, įamžino dainų šventę, savarankiškai filmavo R.Verbos filmus "Paskutinė vienkiemio vasara", "Seserys", "Maestro jaunesnysis", "Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją. M. K.Čiurlionis".

"Ši knyga – ne vien apie asmenybę. Ši knyga apie tuometę kino industriją, kinematografijos virtuvę", – liaupsių autorei už įdėtą darbą negailėjo operatorius.

Vartydamas knygos puslapius istorikas Aurimas Švedas taip pat neslėpė susižavėjimo R.Oginskaitės smulkmeniškumu. Čia esą aprašyti ne tik svarbiausi operatoriaus ir režisieriaus gyvenimo faktai, bet ir keli pikantiški momentai: kur Lietuvoje augo patys aukščiausi kukurūzai, koks kinematografininkas galvojo apie povandeninio laivo kūrimą. "Galiu sakyti, kad pažinau R.Verbos lengendą", – galvą prieš autorę lenkė istorikas.