Po mėnesį trukusios kovos tarp trijų paskutinių likusių miestų kandidatų – Kijevo, Odesos ir Dnipro – Ukrainos nacionalinė televizija (NTU) atidengė paslapties skraistę spaudos konferencijoje, kuri buvo keletą kartų atidėta.

„Kijevas išrinktas 2017 metų „Eurovizijos“ šeimininku“, – paskelbė NTU vadovas Zurabas Alasanija.

Jamalai pergalę 2016 metų konkurse atnešė jos daina apie totorių etninės mažumos, kuriai ji priklauso, trėmimą iš Rusijos aneksuoto Krymo 1944 metais.

Pasak kultūros ministro Jevheno Nyščuko, vertinimo komisijos sprendimą lėmė saugumo priežastys – 19 jos narių balsavo už Kijevą, 2 – už Juodosios jūros uostamiestį Odesą, o mažiau nei 100 kilometrų nuo rytinės Ukrainos konflikto zonos nutolęs Dnipras negavo nė vieno balso.

„Saugumo problema Padniestrės regiono paveiktoje Odesoje ir Dnipro artumas prie fronto linijos“, turėjo įtakos teisėjų sprendimui, sakė J. Nyščukas.

Padniestrė yra prorusiškas separatistinis rergionas Ukrainos pietvakarinėje kaimynėje Moldovoje. Daugiausia rusakalbių gyvena regione, kuris nepriklausomybę paskelbė 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, tačiau jo valstybingumo nepripažįsta nė viena valstybė.

Lėšų stokojanti Ukraina „Eurovizijos“ dainų konkurso organizavimui ir Kjevo arenos atnaujinimui ketina išleisti 1,2 mlrd. grivinų (33 mln. eurų).

„Sveikinimai Kijevo žmonėms!“ – paskelbė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tviteryje.

Jamalai triumfą 2016 metų gegužę Stokholme vykusiame konkurse atnešė daina „1944“, pasakojanti apie tragediją, ištikusią jos prosenelę baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kai sovietų diktatorius Josifas Stalinas deportavo 240 tūkst. totorių – beveik visą bendruomenę – į centrinę Aziją ir kitas tolimas žemes.

Tačiau daina taip pat kelia dideles asociacijas su dabartine Ukraina, kur prisiminimus apie tą siaubą atgaivino Rusijos įvykdyti Krymo atplėšimas ir aneksija. Skaudūs Jamalos dainos žodžiai kalba apie žmones su persekiojimo istorija, kuri tęsiasi iki šių dienų.

Nuo 2014 metų balandžio vykstantis prorusiškų separatistų konfliktas su Ukrainos valdžia šalies pietryčiuose jau nusinešė beveik 9,6 tūkst. gyvybių.