Karaliauja politinis anekdotas

Juokas - ne vien sveikatos duodantis ir nerei-kalingą kūno svorį naikinantis instrumentas. Tai, kad juokas - labai rimtas dalykas, rodo žmonių re-akcija. Užtenka kokiam nors politiniam įvykiui kres-telti valstybę ar pasaulį, iškart žmonių lūpose sus-kamba aibė anekdotinių įvykio interpretacijų.

GIMSTA AKIMIRKSNIU

Pavyzdžiui, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Čečėnijoje gyventojų yra daugiau nei manyta, iškart paskli-do toks anekdotas.

Rusijos statistikos departamentas pranešė, kad Čečėnijoje gyvena 50 tūkstančių žmonių daugiau nei buvo manoma. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo šią klaidą ištaisyti.

JAV įsivėlus į karą Irake, internetą apskriejo šis anek-dotas.

Ką gyvenime turi padaryti tikras Džordžas Bušas?

1. Pastatyti ant ausų Iraką.

2. Nusodinti dolerį.

3. Išauginti Dž. Bušą jaunesnįjį.

Lietuvai murktelėjus į prezidentinio skandalo pelkę, mū-sų tautiečiai neliko be humoro jausmo.

Telefoninis tarifas “Prezidentinis”. Nemokamas. Tu kalbi - girdi visi.

Šiauliuose nuo vietinių mušeikų nukentėjus NATO ka-riams, rusai internete iškart pateikė savo anekdotinį paaiš-kinimą.

Šiauliuose grupė paauglių sumušė belgų karius iš NATO kontingento. Deja, dar ne visi karštakošiai lietuviai suprato, kad šie okupantai - ne rusai.

BAIGIASI NETIKĖTAI

Anekdotai - trumpi pasakojimai, turintys netikėtą pabai-gą, skirti pralinksminti bei prajuokinti.

Niekas nežino, kodėl mes juokiamės, nors tūkstantme-čius išminčiai ir mokslininkai bandė atsakyti į šį klausimą. Aristotelis, pavyzdžiui, teigė, kad mes juokiamės iš juokin-gų žmonių, o tai rodo, kad juoko priežastis yra pranašumas. Psichoanalitikas Zigmundas Froidas teigė, kad humoro pa-grindą sudaro paslėpta agresija. Tačiau tarp anekdotų tyrinė-tojų išvadų dominuoja nesuderinamumo teorija: mes tiki-mės vieno, o gauname visai ką kita. Tai puikiai iliustruoja šis anekdotas.

Ar žinote, kaip atsirado demokratija?

Vieną kartą Dievas pasikvietė Adomą. Pastatė priešais jį Ievą ir tarė:

- Na, o dabar rinkis sau žmoną!

Juokiasi iš Seimo

Juoko poreikis yra didžiulis. Be anekdotų neapsieina nė vienas save gerbiantis politikas, tradicinė bei internetinė žiniasklaida. Anekdotų yra netgi Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje www.lrs.lt. Vienas pavyzdys.

Seimo nario logika:

- Kai aš noriu išgirsti ką nors protinga, pradedu kalbėti.

Seimo interneto svetainėje rašoma: „Valdžios keiksnojimas - vienas labiausiai paplitusių reiškinių šalyje. Ne kartą žiniasklaidoje paprastų žmonių lūpomis Seimo nariams buvo pasiūlyta eiti su šakėmis mėšlo mėžti. Kiti patys grasinasi su šakėmis Seimą šturmuoti. Treti savo emocijas reiškia subtiliau - kuria anekdotus, taiklius aforizmus, ieško komiškų paralelių. Šiame puslapyje juokiamasi iš įstatymus Lietuvoje leidžiančios institucijos, Seimo narių veiklos, mąstysenos“.

Seimo interneto svetainėje pabrėžiama, kad pasišaipyti iš seimūnų turi galimybę visi - tereikia atsiųsti anekdotą, posakį ar tiesiog linksmą istoriją, susijusią su Seimu.

Gyvas anekdotas

Pasak daug metų anekdoto fenomeną tyrinėjusios rusų filologės Jelenos Šmeliovos, nė vienam dabartiniam Rusijos politikui nepasisekė tapti tokiu anekdotų veikėju kaip Leonidas Brežnevas. Gyvas būdamas jis tapo sakytinės tautosakos personažu, nes kiekviena šalies vadovo kalba buvo kone anekdotas....

Senatvėje Krupskaja prašosi audiencijos pas Brežnevą. Po ilgų prašymų jis ją priima.

Krupskaja prisistato:

- Aš - Nadežda Krupskaja. Tikriausiai Jūs mane prisimenate?

- O kaipgi, prisimenu, - oriai atsako Brežnevas.- Ir Jus prisimenu, ir Jūsų vyrą Krupskį prisimenu.

Tikro anekdotų herojaus rango kol kas neužsitarnavo ir Lietuvos politikai. Bet kartais mūsų tautiečiams pasiseka itin taikliai pašmaikštauti. Pavyzdžiui, kai žiniasklaida paskelbė, jog Artūras Paulauskas tobulina savo anglų kalbos žinias, vienas aštrialiežuvis sukūrė tokią anekdotinę situaciją.

Paulauskas visai nemokėjo kalbėti angliškai. Galiausiai nutarė ir jis pasimokyti. Kiek pramokęs, vieno pobūvio metu išvedė Amerikos diplomatę šokti ir sugalvojo parodyti, kad sugeba susišnekėti:

- I love you, - tarė Paulauskas.

- I love you too, - atsakė diplomatė.

- I love you three! - apsidžiaugė Paulauskas.

Talkina politikai

Smulkiąją pasakojamąją tautosaką - anekdotus – kaupia ir tyrinėja viso pasaulio mokslininkai. Jie pastebėjo, jog kuo didesnė politinė suirutė, tuo stipriau buitinius, profesinius ir kitų rūšių anekdotus į šalį nustumia politiniai anekdotai.

Įdomu tai, kad tarp anekdotų ir politikos egzistuoja grįžtamasis ryšys. Pasirodo, anekdotai talkina... didžiajai politikai!

Šiomis dienomis „The New York Times“ rašė, kad Irake veikia JAV spec. žvalgybos grupės „Baghdad mosquito“(„Bagdado moskitai“). Agentai miesto gatvėse, turguose renka įvairiausią informaciją, tarp jų - gandus ir anekdotus. Ataskaitos apie tai, ką kalba paprasti irakiečiai, JAV aukščiausiąją vadovybę pasiekia kas savaitę. Ši surinkta informacija padeda politikams ir kariškiams geriau suvokti realią situaciją Irake.

Reikia stipraus „Bum!“

Lietuvoje – anekdotų tyrinėjimo štilis. Dėl etatų mažinimo politikos Lietuvių literatūros ir tautosakos institute nebeliko specialistų, atsidėjusių vien anekdotams. Tai pripažino anksčiau anekdotų dirvonuose triūsęs Povilas Krikščiūnas, drauge su profesore Bronislava Kerbelyte parengęs 1994 metais pasirodžiusį leidinį „Lietuvių liaudies anekdotai“. Dabar moksliniu darbuotoju instituto tautosakos archyve plušantis P.Krikščiūnas apgailestavo, jog lietuviškų anekdotų internete daugiau nei instituto archyve. Didžiausias dėmesys skiriamas tautos dainoms, pasakoms, sakmėms rinkti. Anekdotai lieka nuskriausti. „Nežinau, ar juokėsi pirmykštis žmogus, bet žinau: anekdotas gyvuos, kol gyvuos pasaulis“, - apie anekdoto gyvybingumą kalbėjo P.Krikščiūnas. Jo nestebina politinių anekdotų gausa. „Politika – visada aktualus dalykas“, - pabrėžė mokslo darbuotojas. Jis pridūrė, kad anekdotų gyvybingumą nulemia rezonansas visuomenėje. „Turi būti stiprus „Bum!“, kad gimtų anekdotai“, - sakė P.Krikščiūnas, priminęs, jog anekdotai pasipylė ir po Černobylio atominės elektrinės katastrofos.

45 būdai prajuokinti

Kol Lietuvoje nerandama pinigų anekdotų tyrinėjimams, užsienyje našiai dirbama.

Anglų mokslininkas Ričardas Vaismenas (Richard Wiseman) Hertfordširo universitete tiria, kaip skiriasi įvairių tautų, lyčių ir amžiaus žmonių humoro jausmas. Garsiai skaitydamas anekdotus, mokslininkas stebi, kaip keičiasi žmonių smegenų magnetinio branduolinio rezonanso duomenys. Ankstesni tyrimai liudija, kad už juoką atsako priekinė dešinė smegenų dalis, atsakanti už sudėtingus mąstymo procesus.

Šis humoro psichologijos tyrinėtojas yra unikalaus pasaulinio eksperimento autorius. R. Vaismenas pakvietė planetos gyventojus į jo sukurtą interneto svetainę siųsti mėgstamiausius anekdotus. Mokslininko tikslas – nustatyti, koks anekdotas yra juokingiausias pasaulyje. Nors tam tikri anekdotai yra populiarūs tik kai kuriose atskirose šalyse, R.Vaismeno nuomone, galima rasti universalų anekdotą, patiksiantį viso pasaulio žmonėms.

Mokslininkas Artūras Eizas Bergeris (Arthur Asa Berger) iš JAV San Francisko valstybinio universiteto padarė išvadą, kad yra beveik pusšimtis būdų prajuokinti kitus. Tai absurdas, ironija, mimika, pakartojimas, palyginimas, stereotipas ir kt. Iš viso 45 humoro metodai! A.E.Bergeris išvadą iliustruoja pavyzdžiais. Štai šiame politiniame anekdote dominuoja 41-asis humoro metodas – stereotipas:

Jungtinės Tautos paprašė skirtingų šalių mokslininkų parašyti knygas apie dramblius. Prancūzai parašė „Dramblių meilės gyvenimas“, anglai – „Dramblys ir anglų socialinės klasės“, vokiečiai – „Trumpas įvadas apie dramblius penkiais tomais“, žydai – „Drambliai ir žydų klausimas“.