Kalti pinigą - su dainomis

Scenoje jie – kūrybai atsidavę menininkai, kasdieniame gyvenime – verslo planus kuriantys, kruopščiai pinigus skaičiuojantys verslininkai. Jie vadovauja parduotuvėms, samdo darbuotojus, moka atlyginimus ir skuba verslo pietų. O vakarais lipa į sceną ir daro tai, ką moka geriausiai, – dainuoja ir groja. Beveik kaip garsūs kolegos užsieniečiai, kurie nuo scenos laisvu laiku vadovauja leidybinėms firmoms, įrašų studijoms, kuria drabužius, parfumeriją, prekiauja stilingais aksesuarais.

Kam šoumenams reikia papildomo galvos skausmo? Gal jie tikisi, kad sceninis vardas padės jiems susižerti tūkstančius ir versle? Klaipėdiečiai scenos vyrai neslepia tiesiog esantys avantiūristai, kuriems vienodai mielas ir mikrofonas, ir skaičiavimo mašinėlė...

Tarėsi su tėvais

Daugelį metų vaikinų grupėje „Pikaso“, kuri prieš kelerius metus atsisveikino su gerbėjais, dainavęs Dainius Skinderis scenos nepaliko – dabar jis kolektyvo „Raketa“ narys.

Tačiau 27-erių klaipėdietis ne tik pasinėrė į naują muzikinį projektą, bet ir atrado save naujame – verslininko amplua.

Po kelių dienų pietinėje miesto dalyje bus atidaryta jau antra Dainiaus ir jo šeimos parduotuvė, kurioje, kaip ir pirmajame salone „Go4“, bus prekiaujama išskirtiniais, jaunimui skirtais drabužiais.

Pats „raketietis“ nuo seno mėgo išsiskirti nestandartiniais, akį traukiančiais apdarais, todėl, kai jo tėvai pradėjo mąstyti, kur investuoti sukauptus pinigus, Dainius nė neabejodamas pasiūlė – į drabužių verslą. Taip prieš du mėnesius duris atvėrė nedidelė, tačiau jaunimo jau pamėgta parduotuvė.

Aprengia draugus

Dainius pasakojo, kad anksčiau jis drabužius pirkdavęs užsienyje, ypač dažnai – Vokietijoje.

„Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, pavykdavo rasti vos vieną kitą stilingą apdarą. Užsienyje pasirinkimas kur kas didesnis. Ten ir jaunuomenė ryškesnė, labiau linkusi eksperimentuoti su savo išvaizda“, - aiškino klaipėdietis.

Dainius džiaugėsi, kad nuo šiol jo parduotuvėje apsiperka ir draugai, kurie anksčiau taip pat nerasdavo širdžiai mielų drabužių.

Dainininkas įsitikinęs, kad jo populiarumas verslui nei padeda, nei kenkia.

„Būkime teisingi – mūsų muzika patinka ne visiems, tačiau nemanau, kad tokie žmonės parduotuvę gali apeiti vien dėl savo neprielankumo grupės kūrybai. Taip pat neverta svajoti, kad į parduotuvę žmonės puls vien todėl, kad esu Dainius iš „Raketos“, - sakė jis.

Stovi už prekystalio

Paklaustas, ar naujas verslas, kuriam reikia skirti nemažai laiko, netrukdo muzikinei karjerai, juk vasara – koncertų metas, Dainius aiškino: „Koncertuojame vakarais, savaitgaliais. Dienas galiu be vargo leisti parduotuvėje. Kam man to reikia? Kai verslas jaunas, privalai pats viskuo rūpintis, kontroliuoti.“

Vaikinas pats pasitinka klientus, padeda jiems išsirinkti drabužį, pataria. „Ne ne, aš – ne dizaineris. Baigiau statybos inžineriją“, - kvatoja stiliaus pojūtį turintis dainininkas.

Prieš kelias savaites už prekystalio buvo galima pamatyti ir kitą „Raketos“ narę – Astą. Gal mergina – Dainiaus verslo bendrasavininkė?

„Ne. Ji tiesiog norėjo padėti. Pradžioje visada sudėtinga. Be to, Astai, kaip ir kiekvienai merginai, be galo patinka suktis tarp gražių drabužių. Gal klientams patariančią Astą pamatysime ir dažniau – ji svarsto, ar nebūtų smagu padirbėti pas mus konsultante vasaros atostogų metu“, - pasakojo Dainius.

Veždavo žaislus

Kitas dainuojantis verslininkas, kuris išbandyti save ne tik muzikoje nusprendė dar prieš penkiolika metų, už prekystalio nestovi, tačiau verslą nuolat prižiūri.

Grupės „Studija“ lyderis Stepas Januška rūpinasi savo ir žmonos Rimos kanceliarinių prekių verslo rinkodara.

„Laiko užtenka, nes ieškoti naujų kontaktų padeda telefonas, kompiuteris. Vakarais skiriu laiko muzikai, rytais – verslui. Per tiek metų jau pripratau“, - tikino žinomas dainininkas.

Stepas prisimena, kad prieš penkiolika metų, kai ekonominė situacija šalyje buvo itin prasta, o šou verslo žmonės negalėdavo prasimaitinti vien iš muzikos, kone 98 procentai visų dainininkų bandė verstis prekyba – veždavo prekes iš Lenkijos ir bandydavo jas realizuoti Lietuvoje.

„Tačiau ne kiekvienam lemta daryti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Prekyba – subtilus dalykas. Todėl ir likome versle vos vienas kitas“, - sakė jis.

Stepui ir jo žmonai, kuri, įnikusi į verslą, visiems laikams atsisakė muzikos mokytojos darbo, ilgai teko ieškoti laisvos nišos prekybos versle.

„Veždavome ir žaislus, ir galanterijos prekes, net dirbtines gėles ir plastmasines naujametines eglutes. Žiūrėdavome, kaip reaguoja rinka“, - sakė kanceliarinių prekių parduotuvės savininkas.

Paklaustas, ar autografų prašantiems gerbėjams pasirašo parkeriu iš savos parduotuvės, Stepas užtikrino: „Be abejo. Pasirašau geru, patikimu, japonų gamybos rašikliu. Esame šių gamintojų atstovai.“

Kuria planus

Vietoje nenustygsta ir kitas uostamiesčio šoumenas DJ Giesha. Nors galėtų atsiduoti vien didžėjavimui, kuriuo domisi nuo 17-os, 32-ejų vyras vis ieško savęs naujose srityse – bandė dainuoti, prodiusuoti pradedančius dainininkus, buvo įkūręs net kelias drabužių parduotuves, jo samdyti darbuotojai kūrė įmonėms interneto svetaines.

Visai neseniai miesto centre buvusią parduotuvę, kurioje buvo prekiaujama gatvės stiliaus drabužiais ir aksesuarais, uždaręs didžėjus rankas sudėjęs sėdėjo neilgai. Šį mėnesį Palangoje jis planuoja atidaryti tatuiravimo saloną, netrukus jo internetinėje parduotuvėje bus pradėta prekyba vienetiniais, „tiuninguotais“ dviračiais, kurių Lietuvoje – vos vienas kitas.

„Pats turiu tokį dviratį, tad nusprendžiau, kodėl jų negali įsigyti ir kiti stilių vertinantys žmonės. O tatuiruotės – mano sena aistra. Kadaise pabandžiau jas daryti ir klientų turiu iki šiol“, - sakė vyras.

Net kelis kartus diskotekas ir vakarėlius paaugliams organizuoti bandęs Giesha pagaliau atrado ir kitą verslo nišą. Praėjusį penktadienį jis pirmą kartą grojo savo organizuotame renginyje – labai aukštos kokybės išskirtiniams svečiams skirtoje diskotekoje. Viename senamiesčio restoranų išnuomotose patalpose tokie vakarėliai nuo šiol vyks kiekvieną savaitgalį.

Teko uždaryti

Giesha neslėpė, kad muzika jo gyvenime – pagrindinė aistra, tad kai pradėjo nebeužtekti laiko tvarkyti verslo reikalus, klaipėdietis atsisakė ne muzikos, bet jai trukdžiusio verslo.

„Koncertuodavau keturis kartus per savaitę. Reikėdavo nors kiek pailsėti. O versle laukti negalima – reikia mąstyti, planuoti, reaguoti. Nebepatempiau, todėl teko uždaryti ir paskutinę, dvejus metus gyvavusią parduotuvę“, - pasakojo jis. Paklaustas, kodėl apskritai praeityje ryžosi kurti įvairius verslus, jeigu žinojo, kad pagrindinę laiko dalį teks skirti muzikai, Giesha šypsosi: „Puikiai pragyventi galima ir iš muzikos, tačiau tuo metu buvau laisvesnis, energijos daug turėjau. Reikėjo kažkur ją nukreipti. Bet per kelerius metus labai pavargau, todėl pradėjau mąstyti kitaip. Dabar renkuosi verslus, kuriems nereikia daug laiko.“