Ingeborga Dapkūnaitė: ko aš tik nedariau!

Jos šypsenos net Juliai Roberts nepaskolinsi. Valiūkiškų balso intonacijų – Merei Popins, o jaunatviškumo – pačiai Madonai. Kaip visada, kino ir teatro aktorė Ingeborga Dapkūnaitė – puikios formos, atrodo, lyg būtų į kino salę įbėgusi iš filmavimo aikštelės.

Filmavo prieš trejus metus

Ji tik prieš pusdienį išlipo iš lėktuvo, į Vilnių ją atskraidinusio iš Maskvos. Vėlų ketvirtadienio vakarą Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ lietuvių kino ir teatro žvaigždė I.Dapkūnaitė pristatė naujausią filmą tik suaugusiesiems „30 širdies dūžių“, kuriame vaidina elitinę prostitutę Alisą.

Juosta „30 širdies dūžių“ buvo filmuojama Niujorke prieš trejus metus ir ilgai keliavo į kino ekranus. „Nežinau priežasties, gal ta priežastis – ekrane“, – spėjo Ingeborga ir pareiškė, kad pati filmo dar nematė.

„Kol jūs čia rinkotės, paskambinau filmo režisieriui Allexiui Lloydui. Jis yra prancūzas, o gyvena Niujorke, mes su juo labai seni draugai. “Nustebsi, – sakiau, – aš esu Vilniuje ir pristatau filmą, – pasakojo Ingeborga, negalėjusi atvykti nei į amerikinę, nei į prancūzišką šio filmo premjerą. – O jis sužinojo, kad lietuviai nupirko filmą ir taip pat norėjo man skambinti. Nuo to laiko, kai filmavome, jam gimė dukra. Praėjo daug laiko.

Filmo premjeros man – keistas dalykas. Todėl, kad pristatau tą, ko beveik jau nebepamenu. Pakeisti filme jau nieko nebegaliu – mano darbas seniai padarytas. Filme – 10 lygiaverčių vaidmenų: penki – moterų, penki – vyrų. Filmas – apie seksą, kiek prisimenu scenarijų."

Iš pradžių filmo scenarijų ji skaitė kaip režisieriaus draugė, o ne kandidatė į kurį nors vaidmenį. „Tačiau viskas pasisuko kitaip: “O man vaidmuo yra?„ “Yra, – sako. – Aš labai noriu, kad tu vaidintum būrėją.„ Sutikau. “Atliksiu tą vaidmenį, kurį paprašysi„, – pasakiau. Skaitinėju scenarijų, ruošiuosi į Niujorką. Staiga skambutis, ir jis sako: “Pameni, sakei, kad atliksi bet kurį vaidmenį. Supranti, būrėjos vaidmeniui lengvai galiu surasti artistę. O tam vaidmeniui, kurį norėčiau, kad tu vaidintum, nieko negaliu surasti. Ir todėl tu vaidink tą. Ginčytis negalėjau, – su draugais nepasiginčysi. Ir režisieriais", – prostitutės vaidmens istoriją papasakojo kerinčia šypsena pasipuošusi I.Dapkūnaitė.

Pirmoji sėkmė – „Intermergaitė“

Jos kūrybinėje kraitėje prostitutės vaidmuo ir apsinuoginimo, erotinės scenos – ne naujiena. Pirmasis tokio pobūdžio vaidmuo – Piotro Todorovskio vyresniojo juostoje „Intermergaitė“, kuri ją išgarsino tuometėje Sovietų Sąjungoje. Po „Intermergaitės“ praėjo keli dešimtmečiai. Ar aktorė nesudvejojo dėl savo amžiaus, sutikdama filmuotis juostoje „30 širdies dūžių“? Aišku, toks klausimas Ingeborgos nepaglostė.

„Jeigu jūs norite man priminti, kiek man metų, ačiū. Ne, nė kiek nesuabejojau, – rėžė aktorė. – Aš nematau ten drąsos. Yra vaidmuo – arba aš jį atlieku, arba ne.“

Buvo prisiminta, kaip vienas aktorės gerbėjas Lietuvoje parsisiuntė filmą nelegaliai, vildamasis išvysti I.Dapkūnaitę nuogą. Šiek tiek nusivylė, – nuogos aktorės juostoje nėra.

„Va taip, nuogos nėra“, – juokėsi Ingeborga.

Išankstinės kalbos apie I.Dapkūnaitės vaidinamą erotiką – tik reklamos burbulas. Lietuvei šiame filme neteko nė vienos erotinės scenos, o „apsinuogino“ ji tik ištisiniu maudymosi kostiumėliu. Užtat jos veidą, plastiką, nepaprastą būties lengvumą režisierius išnaudoja 100 procentų.

Atlyžusi aktorė prisiminė, kaip filmavosi „Intermergaitėje“. Tais laikais – 1988 m. – toks filmas buvo revoliucija. Nes Sovietų Sąjungoje „nebuvo“ nei sekso, nei prostitucijos. Ir staiga pasirodo filmas apie „valiutines“ prostitutes, kurios ieško klientų užsieniečių.

„Tai buvo pirmas filmas, kurio teises rodyti kine – tai iš viso buvo naujiena – bendrovė išpirko iš valstybės, – prisiminė I.Dapkūnaitė. – Buvo sovietinis įstatymas, kad jeigu filmą rodo paprastai, bilieto kaina – 50 kapeikų. O jeigu prie filmo “pridės" artistą, – tada viskas vadinsis koncertas, – galima imti 5 rublius. O filmas buvo sensacingai populiarus. Ir mus gaudė tiems koncertams, mokėjo tais laikais pasakiškus pinigus, kad tik pristatytume filmą, o jie galėtų surinkti po tuos 5 rublius. Pristatyti filmo galėjome skristi kur norime – po visą Sovietų Sąjungą.

Išsirinkau patį tolimiausią „punktą“ – Ulan Udę Buriatijoje, už Baikalo. Pamaniau, kad pati niekada ten nenuskrisiu. Po filmo išėjome į sceną. Ir staiga atsistojo vienas nepatenkintas ir sako: „Tai ką čia rodėt rodėt ir nieko neparodėt.“

Vėl vaidina su J.Malkovichiumi

Ką aktorė veikė ir veikia per tuos trejus metus, praėjusius po filmo „30 širdies dūžių“? Gal sukūrė dar svarbesnių vaidmenų?

„Atvirai pasakysiu, man nėra nei svarbesnių, nei mažiau svarbių, nei pačių svarbiausių vaidmenų, – dėstė Ingeborga. – Man įdomus procesas, įdomu, kas vyksta dabar. Kai manęs klausia, kuris yra geriausias režisierius, su kuriuo dirbu, neveidmainiaudama atsakau: geriausias yra tas, su kuriuo dirbu dabar.“

Aktorė mielai pasakojo apie savo darbus. Prieš porą metų Austrijoje buvo pastatytas spektaklis „Džiakomo variacijos“. Jame, be I.Dapkūnaitės, vaidina geras senų laikų jos kolega ir bičiulis – Holivudo žvaigždė Johnas Malkovichius ir dar du aktoriai. Dainininkai spektaklyje atlieka soprano ir baritono partijas, griežia orkestras. Pusė spektaklio – drama, pusė – opera.

Spektaklio premjera įvyko Vienoje, paskui trupė pradėjo su juo važinėti po pasaulį. „Ir iki dabar važinėjame, – patikslino Ingeborga. – Paskutinė mūsų kelionė buvo į Ekvadorą. Spektaklis keičiasi. Kadangi pusė spektaklio – drama, pusė – muzikinis, man tai – nauja ir nepaprastai įdomi patirtis.“

I.Dapkūnaitę netrukus turėtume išvysti per rusų televiziją. Aktorė nusifilmavo 16 serijų televizijos filme apie legendinį seklį Šerloką Holmsą, kuriame vaidina ponią Hudson.

Maskvoje I.Dapkūnaitė vaidina ir teatre, kuris vadinasi „Poli teatras“. „Kartais iš nieko kas nors išeina, – sakė aktorė. – Buvo populiarios Rusijoje poetės Veros Pavlovos, kuri gyvena Niujorke, poezijos vakaras. Skaitėme jos eilėraščius, ir iš to išėjo spektaklis. Dabar jį vaidiname.“

Paklausta, ar norėtų filmuotis su lietuviais, aktorė sakė: „Kai filmuosiuosi su lietuviais, jūs tikrai būsite pirmi, kurie tai sužinosite. Patikėkite manim.“

Maskvoje, Londone, Paryžiuje

Kaip sukasi vaidmenų gavimo mechanizmas – ar Ingeborgą kviečia filmuotis pažįstami, bičiuliai režisieriai, ar pati jų ieško?

„Vakaruose yra sistema – yra agentas, yra aktorių atrankos direktorius. Jeigu tu neturi agento, nepateksi į sistemą“, – aiškino I.Dapkūnaitė. Aktorė prisiminė vieną švedų juostą, kurioje filmavosi pernai, ir pabrėžė, kad vaidmens šiame filme nebūtų gavusi, jei ne jos „angliškasis“ agentas. Rusijoje jau einama tos sistemos link. Ji turinti kelis agentus.

„Aišku, yra draugų, yra pažįstamų, – neslėpė aktorė. – Tačiau dažniausiai dialogas būna toks: “Aš turiu tau scenarijų, mano žmonės paskambins tavo agentui.„ Tai – oficialus kelias, kurio vis tiek neišvengsi. Jei režisierius nori, kad pas jį filmuočiausi, nors jis ir geriausias mano draugas, vis tiek jo prodiuseriai tarsis su mano agentu.“

Ar aktorė pažvelgia į praeitį, kurį savo filmą labiausiai vertina?

„Taip nebūna – žvilgsnių į praeitį, – juokėsi Ingeborga. – Aš negalvoju apie tai. Aš žiūriu į ateitį.“ Bet po akimirkos aktorė susigriebė: „Jeigu žvelgčiau į praeitį, visokių įvykių pilna. Ko tik aš nedariau! Manau, kad dar yra ko nors, kas būtų nauja – įdomu ir nepasiekta.“

Kur aktorė, prieš trejus metus išsiskyrusi su vyru – britų režisieriumi Simonu Stokesu, nuleido inkarą, kur jos namai dabar – Maskvoje, Londone, Paryžiuje? „Yra Londone, yra Maskvoje, yra Paryžiuje, – dviprasmiškai sakė Ingeborga. – Inkarai – sąlyginis dalykas. Dveji metai gastrolių atsiliepia – daug laiko praleidžiu kelionėse.“