Buvusi atlikėja E. Kantauskaitė atrado meną jaustis gerai

– Vadinasi, jau vaikystėje buvote kitoks vaikas?

– Nuo sąmoningos vaikystės pasaulį mačiau kitaip nei dauguma, o ypač jaudino neteisybė, pikti ir grubūs žmonės, pavargę ir pilni rūpesčių veidai. Amžinatilsį tėtis labai mėgo muziką, ir man jos reikėjo kaip oro, tad antroje klasėje pradėjau mokytis fortepijono meno.

Būdama dvylikos, ėmiau domėtis žmogaus psichologija, parapsichologija, jos galiomis, sąmone ir pasąmone. Kelti klausimus ir ieškoti atsakymų, kodėl vienus žmones lydi sėkmė, o kitus – ne; kodėl vieni turi daug, o kiti mažai; kodėl žmonės serga ir kodėl kai kurie miršta tokie jauni… Tada interneto dar nebuvo ir atsakymų tekdavo ieškoti psichologijos ir žmogaus pažinimo knygose.

Įšokusi į paauglystę ir šiek tiek pramokusi rusų kalbos, patraukiau į viešąją biblioteką, kur man į rankas pakliuvo rusiškas žurnalas "Mokslas ir gyvenimas" su daugybe mokslinių ir ezoterinių straipsnių. Domino viskas: nuo sapnų iki minčių perdavimo galimybės. Deja, paaugliškos smegenys nuo informacijos gausos, matyt, perdegė: kažkas jose užsiblokavo. Tad vieną dieną nebenorėjau nieko nei žinoti, nei suprasti.

Šie garsai nėra meditacinė muzika. Jie tarsi karti piliulė, nes garso dažniai negražūs. Tad jeigu žmogų tie garsai erzina – vadinasi, jis turi problemų.

– Pasidarė per sunku, nes savo patirčių negalėjote niekam papasakoti?

– Būtent. Būdama šešiolikos, įstojau į Šiaulių konservatoriją ir stačia galva pasinėriau į muziką. Po metų buvau pakviesta dirbti su vaikais privačioje dainų ir šokių studijoje Šiauliuose. Baigusi studijas, sutikau savo būsimą vyrą (dabar jau buvusį), kuris pakvietė koncertuoti drauge su grupe "Parkas". Kurį laiką grojau pianinu ir atlikdavau pritariamojo vokalo partijas. Vėliau tapau soliste.

– Ne tik soliste, bet ir privačios vaikų muzikinio ugdymo studijos Babtuose ir Kaune vadove. Kūrėte šou pasirodymus, muzikines pasakas, dainas vaikams, dalyvavote "Vaikų Eurovizijoje"...

– Ir dar su buvusiu vyru labai daug dirbome įrašų studijose, vedėme įvairius renginius, įgarsinome daugelį Lietuvoje žinomų atlikėjų... O nuo 2010-ųjų vėl grįžau domėtis žmogumi. Studijavau reiki (gydymą rankomis), aktyviai vysčiau savo pojūčius, domėjausi žmogaus bioenergetika ir įvairių energijų sąveikomis, psichologija, pozityvaus mąstymo formavimu, sėkmės formulės paieškomis.

– Panašu, kad tuoj tuoj ištarsite, jog būtent tada į jūsų gyvenimą atėjo Mokytojas: buvote šiai dovanai jau pasirengusi, tiesa?

– Taip, jūs atspėjote. Po ilgų paieškų pagaliau radau savąjį Mokytoją. Iki tol klausiausi įvairių psichologijos-psichoterapijos paskaitų, žiūrėjau vaizdo įrašus internetu – galvoje buvo visiškas chaosas. Kai pradėjau klausytis Andrejaus Duiko iš Ukrainos seminarų, tarsi ėmė rastis trūkstamos dėlionės detalės... Tai jis atsakė į visus mane nuo pat vaikystės jaudinusius klausimus, todėl nieko nelaukusi tapau jo vadovaujamos tarptautinės ezoterinės mokyklos "Kailas" mokine. Imponavo ir tai, kad pagal išsilavinimą A.Duiko yra psichiatras, chirurgas, mokslininkas, liaudies gyduolis, nuo pat vaikystės matantis energijas. Save ir kitus jis tyrinėjo remdamasis tiek fizikos mokslu, tiek ir bioenergetika. Naujausi jo stiprūs moksliniai atradimai – tai gydančių garsų dažnių kūrimas įvairioms ligoms ir problemoms spręsti. Pati testavau ir įsitikinau, kad mane tai veikia: užtenka pasiklausyti tų garsų, ir visos slogos, kosuliai akimirksniu pradingsta. Vaistų beveik dešimtmetį išvis nebevartoju. Tikiu, kad imunitetą kuria žmogaus vidinė būsena: jei viduje jautiesi gerai – nesirgsi.

– Klausau ir mąstau, koks ilgas ir sudėtingas jūsų ėjimas link savęs pažinimo...

– Kai prieš trejus metus po sudėtingų ir skaudžių skyrybų papuoliau į visišką duobę – tiek finansinę, tiek ir psichologinę – dar labiau pradėjau dirbti su savimi, kad panaudočiau visas ligi tol sukauptas žinias. Taip, padedant A.Duiko, radau naująją save, įgytas žinias papildžiau itin stipria galia – gydančiomis garso vibracijomis, šviesa, spalvomis. Taip, kelias iki dabartinės mano veiklos – kristalų šviesos terapijos ir nestandartinio muzikos lavinimo studijos "Music + Light Theraphy" nebuvo lengvas.

– Kaip veikia muzikos, garsų dažnių ir spalvų pasaulis?

– Žmogus vienu metu gauna trigubą poveikį. Pirmą – per šviesą, kuri yra nukreipta į valantį kalnų krištolą (antrą), ir trečią – per garsą. Neapsigaukit, šie garsai nėra meditacinė muzika. Jie tarsi karti piliulė, nes garso dažniai negražūs. Tad jeigu žmogų tie garsai erzina – vadinasi, jis turi problemų. Dažnai po seanso būna, kad žmogų užlieja didžiulė miego banga. Vadinasi, organizmas skiria energiją gydymui... Ateityje svajoju kurti tokią gydančią muziką, kurioje tie ausį rėžiantys garsai įsikomponuotų į žmogui priimtiną muzikinį foną kuo organiškiau ir kuo melodingiau.

– Kaip kilo mintis užsiimti kristalų šviesos terapija?

– Vieną kartą kristalų karaliumi vadinamam Vitalijui Šinkariovui prasitariau, kad norėčiau sujungti visas savo žinias, gebėjimus į vieną ir duoti kuo daugiau naudos žmogui. Juk mokslas ir medicina seniai įrodė, kad muzikos ir spalvų vibracijos tiesiogiai veikia žmogų, jo sąmonę ir pasąmonę. Tad šis relaksacinis gydymas jau plačiai naudojamas visame pasaulyje. Tuomet V.Šinkariovas, jaučiantis mineralų vibracijas, pasiūlė man padaryti kristalų lempą. Bet vien mokslo apie kristalus man pasirodė per maža, todėl ėjau pažinimo keliu toliau, kol galų gale sujungiau visas tris terapijas į vieną visumą. Pagal poreikį parinktos programos pažadina kūrybiškumą, išvalo protą nuo šiukšlių, sustiprina koncentraciją, skatina kūno regeneraciją. Yra net speciali programa, kaip stiprinti žmogaus imunitetą.

Muzika buvo sritis, kurioje jaučiausi stipriausia. Todėl nusprendžiau neapleisti ir to, ką mokėjau daryti geriausiai.

– Nepykit, bet man vis tiek ta kristalų šviesos terapija skamba kaip kokia abrakadabra...

– Paslapčių čia yra nedaug (juokiasi). Visų pirma, tai mokslas ir fizikos dėsniai. Specialios vibracijos, perduodamos per kristalus, padeda rasti naujų pojūčių, pasijusti laimingu ir atsinaujinusiu žmogumi. O mokslininkų sukurti specialių dažnių garsai skatina žmogaus vidinių išgyvenimų apvalymą, subalansavimą, jo nervinės sistemos atkūrimą.

– Minėjote, kad šiuo metu užsiimate ir moksliniais tyrimais?

– Suvokusi, kokia galinga sistema gimė, pradėjau ieškoti įrodymų ir užsakiau tyrimą su techniniais aparatais, kurie po šviesos kristalų terapijos seanso parodė, kaip greitai tvarkosi žmogaus organizmas. Padarėme tai drauge su Lina Pakalniškiene, biorezonanso technologijų specialiste, ir technologijos mokslų daktaru Artūru Dabkevičiumi, kuris yra VšĮ "Žmogaus kvantinių laukų tyrimai" vadovas. Nors tyrimai dar nebaigti, bet tarpinės išvados mane labai džiugina. Matau, kad net po vieno kristalų šviesos terapijos seanso žmogus nurimsta, stabilizuojasi jo psichika, ima valytis organizmas. Savo vidiniu matymu ir iki tyrimo žinojau, kad tai veikia. Bet kai energijas su specialistais išmatavome, tuomet dar aiškiau supratome, kokios milžiniškos šioje srityje galimybės padėti žmonėms būti sveikesniems ir laimingesniems.

– O ilgametę muzikinę veiklą pamiršote visai?

– Kaip būčiau galėjusi?! Tiek metų, atiduotų muzikai. Muzika buvo sritis, kurioje jaučiausi stipriausia. Todėl nusprendžiau neapleisti ir to, ką mokėjau daryti geriausiai. Dabar ne tik mokau vaikus, suaugusiuosius muzikos rašto, bet ir skatinu jų originalią kūrybą be ribų, pratinu juos išjausti muziką. Išreikšti savo emocijas per instrumentą, per spalvas, per garsus, atverti savo talentus, nebijoti improvizuoti... Ir dar – gauti papildomos naudos, t.y. muzikos terapiją. Patikėkit, suaugusieji taip pat mielai neria į šį potyrį.