Nuo 2004-ųjų Kaune organizuojamo fotomeno festivalio "Kaunas Photo Star" organizatoriai šiemet sulaukė beveik šimto dalyvių paraiškų iš viso pasaulio.

"Kaunas Photo Star" – tarsi platforma šiuolaikinės fotografinės kūrybos dialogui tarp Šiaurės ir Pietų, Rytų ir Vakarų. Nuo birželio 15-osios festivalio įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Kavaliauskas, su Kauno fotografijos galerijos vadovu Gintaru Česoniu kvietė dalyvauti konkurse visus fotografus, nepriklausomai nuo jų amžiaus, stiliaus ar tautybės. Anot organizatorių, tie, kurių darbai išsiskiria iš šimtų tūkstančių kitų, nusipelno būti žvaigžde tiek festivalyje, tiek šių dienų fotografijos pasaulyje.

Vėliau šių metų rugsėjo 10–11 d. Kaune vyks 50 atrinktų fotografų darbų peržiūros, kuriose dalyvaus fotografijos kuratoriai, leidėjai, vadybininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų Europos šalių. Nugalėtojas bus pakviestas surengti išskirtinę personalinę parodą atnaujintoje ir vėl duris atvėrusioje Kauno fotografijos galerijoje per festivalį "Kaunas Photo 2011".

Paklaustas, kuo skiriasi šių metų konkurso dalyviai nuo dalyvavusiųjų anksčiau, M.Kavaliauskas neslėpė: ankstesniais metais kauniečiai sulaukdavę daugiau norinčiųjų paraiškų nei šiemet.

"Taip yra dėl to, kad mūsų konkursas skiriasi nuo daugelio skelbiamų konkursų ir festivalių Europoje, mat mes neskiriame piniginio prizo. Mūsų pagrindinis apdovanojimas – nugalėtojo darbas papuoš Kauno fotografijos galeriją. Dėl to, matyt, fotografai turėjo tam tikrų apribojimų. Tačiau dar paraginsime fotografus iš Baltijos šalių", – sakė festivalio įkūrėjas.

– Ar tai reiškia, kad mūsų kaimynai "Kaunas Photo Star" konkurse – neaktyvūs?

– Su kaimynais yra labai keista situacija – nėra tolygumo. Turime pareiškusiųjų norą dalyvauti latvių, rusų ir baltarusių, bet nėra dalyvių iš Estijos ir Lenkijos.

– Kokių valstybių piliečiai nori tapti "Kaunas Photo" žvaigždėmis?

– Sulaukėme labai gerų darbų iš Kanados, Lotynų ir Pietų Amerikos, Irano. Tai valstybės, dėl kurių nesame tikri, kad atvyks jų fotografai, mat atstumas – nemenkas. Apskritai, kvietimas yra išplatintas visame pasaulyje, įvairiuose žemynuose, ir mes nenorime apriboti tų dalyvių: jeigu jie negalės atvykti į fotografijos darbų peržiūras – mes jiems pasiūlysime atsiųsti savo kolekcijas jiems tinkamu pavidalu ir formatu, kad visi konkurso ekspertai galėtų pamatyti atrinktus dalyvių darbus.

– Kurių valstybių fotografai jus nustebino savo paraiškomis dalyvauti konkurse?

– Staiga tapome įdomūs Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalims. Anksčiau iš tokių valstybių kaip Uzbekistanas, Ukraina, Moldova ir kitų sulaukdavome vos vieno kito darbo, o dabar jų yra kelios dešimtys. Stebėtina, kaip uzbekai fotografai, kurių šalį mes galbūt laikytume kaip vizualiai mažiau ištobulintos kultūros, pateikė originalių darbų.

– Kokio amžiaus fotografai yra aktyviausi?

– Šis kriterijus konkurse nebuvo akcentuotas, dalyvių prašome nurodyti savo amžių, bet tai nėra svarbu. Puikių pavyzdžių turime savo šalyje: Romualdas Požerskis ar Virgilijus Šonta – tai vardai tų, kurie, dar būdami studentai, iškart ėmėsi fotografijos, tačiau yra ir tokių kaip Algimantas Aleksandravičius, kurie iš pradžių atrado fotografiją, o įsibėgėjo būdami keturiasdešimties, todėl nesureikšminkime amžiaus kriterijaus. Menas yra erdvė, kurioje gali prabilti ir vyresnė auditorija.

– Kokios temos vyrauja šiųmečių dalyvių darbuose?

– Galbūt išskirčiau tai, kad Rytų šalių fotografai turi didesnį polinkį pasakojamajai, reportažo fotografijai, o vakarietiško, patogesnio gyvenimo fotografai linkę į konceptualesnę kūrybą.

– Kiek darbų turėjo atsiųsti kiekvienas dalyvis?

– Prašėme, kad dalyviai atsiųstų 20–30 darbų, tačiau vienas latvis atsiuntė net penkis fotografijų ciklus. Vis dėlto džiaugiamės, nes jo darbai yra tikrai geri. Prašysime, kad į fotografijų peržiūrą fotografai neatsineštų begalybės darbų, mat laikas susitikimui su kiekvienu ekspertu bus ribotas, sieksime, kad visiems fotografams būtų skirta pakankamai laiko darbų analizei.

– Trumpai papasakokite apie fotografijos darbų peržiūras.

– Tai – procesas, kuris fotografijos pasaulyje turi gilias tradicijas. Pas mus, kiek formalesnio formato renginys bus pirmas, nors 2004-aisiais ir 2006-aisiais mes esame bandę daryti šiek tiek chaotiškas peržiūras. Šį kartą darysime grafiką, kuriame bus nustatyta, kiek laiko ekspertas praleidžia analizuodamas fotografo darbus. Antros dienos pabaigoje mes surinksime balsavimo pažymas ir išrinksime penkis įsimintiniausius darbus, o iš jų – laureatą.

– Ar ilgai nugalėtojo darbai kabos Kauno fotografijos galerijoje?

– Sunku atsakyti, kiek tiksliai kabos nugalėtojo darbai, mat tai įvyks tik kitąmet, tačiau darbai galeriją turėtų puošti 5–6 savaites.