Atlikėjas Deivizo vaikystėje patirtą netekties skausmą pavertė gerumu

Kaip tarė – taip ir padarė: už surinktas lėšas Deividas nupirko 40 kg šunų ėdalo, sudėjo į karutį ir nuvyko į Kauno gyvūnų gerovės namus, kuriuose keturkojai, jei ir neranda naujų šeimininkų, gyvena iki kol iškeliauja Anapilin. 

„Pasirinkau būtent šią prieglaudą, nes joje gyvena šunys, kurie yra ligoti, seni. Kaip rūpinamės ligotais žmonėmis, taip ir gyvūnų, manau, turėtume nepamiršti“, – savo sprendimą apsilankyti būtent šioje prieglaudoje motyvavo Deividas. 

Paklaustas, kodėl apskritai jam rūpi keturkojai ir juos prižiūrinčios prieglaudos bei organizacijos, dainininkas atsakė: „Tarp gyvūnų ir tikrumo galėčiau dėti lygybės ženklą. Nieko natūralesnio, ko gero, gamta dar nėra sukūrusi: kai jie pyksta, parodo, kad pyksta, kai džiaugiasi – taip pat džiaugiasi iš visos širdies, kai myli – to neslepia, kai liūdi – taip pat tai akivaizdžiai matosi. Gyvūnai, ypač šunys, besąlygiškai myli ir tiki tavimi, pasitiki tavo sprendimais. O tie gyvūnai, kurie dėl įvairiausių priežasčių neteko savo šeimininkų ar galimybės gyventi šiltuose namuose, jie nusipelno antro šanso, dar vienos galimybės oriai nugyventi savo gyvenimą ir būti tikrais šeimos nariais. Taip pat labai džiaugiuosi visais žmonėmis, kurie kiekvieną dieną rūpinasi namų netekusiais gyvūnėliais: man gera žinoti, kad net maža pagalba gali suteikti stiprybės ir dėmesio tiems, kurie rūpinasi mūsų mažaisiais draugais“, – sakė Deividas, čia pat pasidalindamas istorija, kuri paauglystėje paliko išties gilų randą: 

„Kartą gimtadienio proga dovanų gavau dekoratyvinį triušį, kuris labai greitai nugaišo. Jau buvau spėjęs prie jo priprasti ir pamilti: jis buvo kaip šuniukas – protingas, laukdavo manęs grįžtančio ir toks mielas. Tąsyk patyriau labai didelį netekties skausmą: buvo gūdi žiema, tokia kaip dabar – žemė, sukaustyta šalčio, tad negalėjome net duobės iškasti, tad kol žemė atitirpo, laikėme jį šiltnamyje ir visi norintys atsisveikinti, galėjo tai padaryti. Skamba gan keistai, bet tik mylintys augintinius gali suprasti norą su iškeliavusiais Anapilin atsisveikinti su tinkama pagarba“, – pasakojo Deividas. 

Šis netekties skausmas vaikiną lydi iki šiol, todėl artėjant gimtadieniui, svečiams jis primena, kad jokių gyvūnų dovanoti nereikia, o štai savo dovanomis jis mielai pasidalija su tais, kuriems labiausiai reikia kasdienio rūpesčio ir meilės.