Vienintelis nesenstantis televizijos reiškinys, kuriame prasidėjo ne vieno žinomo dainininko karjera. Taip legendinį konkursą „Dainų dainelė“, tapusį ir naujojo muzikinio LRT TELEVIZIJOS projekto „90 dainų – 90 legendų“ laidos tema, pristatė vedėjas Viktoras Gerulaitis.

Laidoje, skirtoje legendiniam LRT TELEVIZIJOS konkursui, svečiavosi ne vien jo laureatai, bet ir rengėjai. Viena jų – pirmoji televizinio konkurso režisierė Judita Ušinskaitė.

„Buvau labai jauna, dirbau muzikos redakcijoje, kai man pasiūlė tapti naujo konkurso – „Dainų dainelės“– kurią sumanė dvi redaktorės, režisiere. Tai buvo nepaprastai įdomu ir sudėtinga. Neturėjome tokių puikių sąlygų rengti konkursą, kokios yra dabar, buvo nelengva sukviesti tiek žiūrovų, be to, vyko gyvos transliacijos, tad dirbti buvo tikrai sunku“, – unikalaus konkurso pradžią prisiminė J. Ušinskaitė.

Pirmasis į naujojo LRT muzikinio projekto „90 dainų – 90 legendų“ sceną žengė Radžis. „Dalyvaudamas „Dainų dainelėje“, daugiausiai galvodavau ne apie prizą – saldainius, o apie buvimą scenoje. Man buvo labai svarbu po pasirodymo nusilenkti taip, kaip tai darydavo maestro Stasiys Povilaitis.

Kiek save pamenu, man visuomet patiko plojimai, žmonių reakcijos, esu pelnęs ir žiūrovų simpatijos prizą – dviratį. O dabar, kai po daugelio metų teks dainuoti tą pačią dainą, jaudinuosi“, – atviravo Radžis, pristatęs dainą „O sole mio“.

Savo muzikinį kelią šiame muzikiniame konkurse pradėjo ir Ruslanas Kirilkinas. „Nuo mažens norėjau būti scenoje ir repeticijos atimdavo daug mano laiko. Žinoma, repertuarą konkursams parinkdavo muzikos mokytoja, o man belikdavo tikėti, kad būtent tas kūrinys mus ves į sėkmę.

Ir galiu pasakyti, kad nors man ir patinka būti televizijoje, nuo vaikystės jos prisibijau ir vengiu į save žiūrėti per televizorių“, – pasakojo dainininkas, laidoje „90 dainų – 90 legendų“ atlikęs kūrinį „Tu gali kilt aukštai“.

R. Kirilkiną scenoje keitė aktorė Ilona Balsytė, atlikusi „Dainą apie Kauną“. „Nuo 1974 iki 1982 metų dalyvavau visose „Dainų dainelėse“. Esu pirmoji šio konkurso laureatė. Pirmąjį kartą turėjau dainuoti duetu, bet mano partneris susirgo, todėl dainavome mergaičių ansamblyje. Buvome tik trečiokės, todėl jautėmės nedrąsiai. O kai baigdavosi viena „Dainų dainelė“, pradėdavau ruoštis kitai. Vėliau teko ir vesti šį konkursą“, – prisiminimais dalijosi I. Balsytė.

Atlikėją Vaidą Genytę išgarsino „Dainų dainelėje“ atliktas kūrinys „Sparnuotosios supynės“, tapęs dainininkės vizitine kortele. Jį V. Genytė atliko ir LRT RADIJO devyniasdešimtmečiui skirtame projekte. Pati atlikėja tikina, kad sunku įvertinti, kokį poveikį jos karjerai padarė šis konkursas, aišku tik viena – jaunoji dainininkė augo kartu su šiuo legendiniu muzikiniu projektu.

„Vaida Genytė tapo „Dainų dainelės“ veidu ir simboliu. Net ir dabar, rengiant šio konkurso anonsus, dažnai juose galime pamatyti ir šią dainininkę vaikystėje“, – teigia ilgametė konkurso režisierė Zita Radvilienė.

Paklausta, kaip atrodo darbas šiame konkurse, konkurso rengėja patikino, kad dirbti  „Dainų dainelėje“ tikrai nelengva.

„Žemai lenkiu galvą prieš visus režisierius, kada nors dirbusius su šiuo konkursu – juk per trumpą laiką – kartais vaikiškos dainos trunka vos minutę – reikia suspėti parodyti viską. Manęs kartais klausia, kur yra „Dainų dainelės“ populiarumo priežastis. O ji labai paprasta: tai – televizija. Jei ne ji, kažin, ar šiandien šis konkursas dar gyvuotų“, – kalbėjo ilgametė konkurso režisierė.

Ilgametis muzikinis konkursas į didžiąją sceną atvedė ir operos solistą Vytautą Juozapaitį. „Dainų dainelėje“ dalyvavau 1980-aisiais. Tai buvo olimpiniai metai Maskvoje. Po pirmojo konkurso  turo man pasakė, kad jei noriu patekti į antrąjį etapą, turiu padaryti tris dalykus: nusiskusti ūsus – to nepadariau per visą gyvenimą, pasikeisti kaklaraištį į geltoną ir atrodyti kaip tikras tarybinis moksleivis bei pakeisti konkursinę dainą, kurios tekstas neįtiko organizatoriams“, – prisimena V. Juozapaitis, į sceną žengęs su kūriniu „Esu laimingas“.

„Dainų dainelei“ skirtoje laidoje pasirodė ir operos solistų pora – Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius. Jie atliko kūrinį „All I Ask Of You“. 23-ejus metus kartu dainuojantys muzikos pasaulio atstovai taip pat yra dalyvavę „Dainų dainelėje“ kaip solistai.

„Šiame konkurse dalyvavau būdama 12-oje klasėje ir geriausiai pamenu savo auskarus. Tai buvo atgimimo laikai, šalyje buvo juntamas prekių deficitas. Pamenu, kad man iš Amerikos parvežė bižuterinius auskarus, kurie man tuomet atrodė nepaprastai gražūs, jais ir pasipuošiau eidama į konkursą.

Žinoma, mažieji dalyviai mažiau jaudinasi, o dvyliktokai viską supranta ir išgyvena, tad jaudulio buvo tikrai nemažai. Bet buvo verta – man „Dainų dainelė“ buvo postūmis į muziką“, – prisimena K. Zmailaitė.

Su daina „Pjuovė lonkuo šeina“ pasirodė ir LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja bei „Dainų dainelės“ laureatė Loreta Sungailienė. „Nuo vaikystės buvau susijusi su muzika – lankiau muzikos mokyklą, kurioje buvau pasirinkusi dainavimo specialybę. Vėliau su šeima persikėlėme į Palangą, kur lankiau puikų ansamblį. Dainuodama šiame ansamblyje suvokiau, kad būtent liaudies daina gali būti sava ir man, ir jos besiklausantiems. Tuomet ir supratau, kad noriu savo gyvenimą sieti su muzika“, – apie savo muzikinį kelią pasakojo etnomuzikologė L. Sungailienė.

Dar vienas „Dainų dainelės“ laureatas Liudas Mikalauskas atliko kūrinį „Bernužėli nesvoliok“. „Net ir dabar, kai važiuoju koncertuoti į kitus miestus, mane pirmiausia pristato kaip „Dainų dainelės“ laureatą, o paskui – kaip „Triumfo arkos“ nugalėtoją“, – tikino L. Mikalauskas, paklaustas, kokią įtaką jo karjerai padarė legendinis muzikinis konkursas.

Evelina Sašenko teigia, kad prie jos karjeros ir pergalių konkursuose nemažai prisidėjo jos šeima. „Į muzikinį pasaulį už rankos mane vedė tėtis, su juo ir tobulinome dainavimo techniką. Prancūziškas dainas ir visą repertuarą konkursams rinkdavo mama. O akordeonu groti mane mokė močiutė“, – pasakoja E. Sašenko, atlikusi Edith Piaf kažkada dainuotą kūrinį „Himnas meilei“.