Tradicinė architektūra – saugomose teritorijose

Tradicinė architektūra – saugomose teritorijose

2013-02-11 23:59

Neseniai išleista nauja ir pirmoji projekto "Etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų, pastatų elementų katalogo parengimas ir pristatymas saugomose teritorijose" knyga apie tradicinę Dzūkijos architektūrą "Kaimo statyba. Dzūkija".

Išleis penkis katalogus

Kaip puoselėti ir plėtoti tradicinę architektūrą, kaip suderinti jos savitus bruožus su šiuolaikinio būsto ar gyvensenos reikmėmis? Šis klausimas neduoda ramybės daugeliui architektų, saugomų teritorijų specialistų. Jis rūpi tiems, kas supranta tradicinės kultūros vertę, kas junta ryšį su gimtąja žeme.

Projekto, kurį inicijavo ir vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (AM), tikslas – informuoti visuomenę apie Lietuvos senąją tradicinę architektūrą saugomose teritorijose, prisidėti prie jos išsaugojimo.

Iki šių metų pavasario pabaigos bus parengti ir išleisti Vakarų Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionų tradicinės architektūros katalogai. Katalogas "Kaimo statyba. Rytų Aukštaitija" jau yra išleistas anksčiau.

Naudingi patarimai

Katalogai skirti žmonėms, gyvenantiems saugomose teritorijose arba tiesiog norintiesiems statyti, rekonstruoti sodybas laikantis tradicijų. Leidiniai bus naudingi visiems, besidomintiems etnografiniais Lietuvos regionais ir tradicine architektūra.

Juose bus aiškiai ir suprantamai pateikta informacija, konkretūs projektiniai pasiūlymai, planai, spalviniai sprendimai, statybos technologijos.

Tradicinės architektūros kataloguose bus pasiūlytas patrauklesnis, patogesnis ir kūrybiškesnis būdas sodyboms projektuoti ir statyti.

Kiekvieną katalogą sudarys šios dalys: istorinė dalis, tradicinės architektūros pastatų ir elementų pavyzdžių dalis, projektavimo ir statybos darbų organizavimo bei vykdymo dalis.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, važiuojant per Lietuvą neretai pamatysi įvairiausių spalvų stogų ir namų sienų: violetinių, rožinių, mėlynų.

"Taip anksčiau lietuviai niekuomet nedažydavo. Ne visi supranta, kas yra tradicinė architektūra. Tačiau vis dažniau prašo, kad jiems patartume, kaip jiems statyti, kaip pritaikyti moderniam namui kultūros vertybes. Džiugu, kad pagaliau turime galimybę parengti tradicinės statybos katalogus", – sakė direktorė.

Kuo ypatingi dzūkų namai?

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rūpesčiu parengtą naują leidinį apie Dzūkijos kaimo statybą sudaro keturios dalys: pirmoje apžvelgiami Dzūkijos tradicinės architektūros bruožai – šaltinis, iš kurio semiamės žinių ir patirties šiandienos kūrybai; antroje dalyje apibrėžiami pagrindiniai dėmenys, lemiantys regioninį vietos tapatumą ir statybos tradicijos tęstinumą. Pagal šiuos kriterijus suformuoti trečiosios dalies projektiniai pasiūlymai, o ketvirtoje dalyje pateikiamos praktinio įgyvendinimo sąlygos.

Nors dzūkų ūkiai menkesni, sodybos smulkesnės, tačiau jie išlaikė bendro kaimyniško gyvenimo įgūdžius. Gyvenamasis pastatas dzūkų žemėse vadintas pirkia, tik Lazdijų krašte – troba. Taigi pagrindinis gyvenamasis būstas – tai viengalė arba dvigalė pirkia, pailgo stačiakampio plano su įėjimu iš šono į priemenę, per kurią patenkama į kitas patalpas. Įėjimas į pastatą – svarbi vieta, todėl būtent durys dekoruojamos nuo seno, labiausiai paplitusiu vadinamuoju dvigubų lentelių būdu, sudarant eglučių ar rombų raštus. Gausiai puošiami ir langai – antlangiai, polangiai, langinės dažnoje Dzūkijos pirkioje ornamentuoti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų