Miestuose kvepia kaimišku dūmu

Nusprendusieji taupyti namuose stato kietojo kuro katilus, krosnis, kapsules, židinius. Nepaisydami, kad nuolat teks kurstyti, būstą šildyti malkomis nusprendžia ir miestų gyventojai.

Dūmas rūksta, nieko netrūksta

Maždaug penkias žiemas malkoms ištikimų vilniečių Gitanos Videikaitės ir Augustino Liatuko nuolatinis triūsas prie katilo dar neišgąsdino. Vieno aukšto rąstinį namą Mažuosiuose Gulbinuose pasistačiusi šeima džiaugiasi išsirinkusi itin gerą kūrenimo malkomis įrenginį.

Prieš statydami namą sutuoktiniai ieškojo įvairių kietojo kuro katilų – tačiau nesugundė nei vokiški, nei čekiški – apsistojo ties lietuvišku, kuriame malkos dega žvakės principu.

"Vienais metais, kai važiavome slidinėti, iki pat viršaus prikroviau malkų. Katilas kūrenosi šešias paras. Mūsų 100 kv. m ploto namui, manau, tai labai geras rodiklis. Tiesa, buvo palaikoma minimali temperatūra", – savo įrenginio galimybėmis džiaugėsi vilnietis.

Įprastai šaltuoju metu laiku jis katilą pakursto kelis kartus per savaitę, dažniau varstyti malkinės duris tenka nebent tik per didelius speigus.

"Vienas mūsų kaimynas per didžiuosius šalčius turi grįžti iš darbo per pietus pakurstyti krosnį. Jis kuria vidutiniškai kas aštuonias valandas", – pasakojo A.Liatukas.

Geoterminio šildymo privalumus jis vertina žvelgdamas į kito kaimyno pavyzdį. "Tai – šildymas elektra, tik šiek tiek pigesnis. Tiesa, jiems nereikia daugiau niekuo rūpintis", – komentavo pašnekovas.

Tiesa, A.Liatukas namams šildyti naudoja ne tik malkas, bet ir elektrą, kuri varo siurblį, paskirstantį šilumą po namo grindimis. Jei dingtų elektra, svetainėje yra krosnelė, kuri laikinai gelbėtų nuo šalčio. Be to, ji praverčia tada, jei, pavyzdžiui, grįžus iš kelionės namai būna įšalę, norisi greito šilumos antplūdžio.

"Manau, kad malkos yra racionaliausias dalykas, kol kas nežadu jų atsisakyti. Nebent vandeniui pašildyti vasarą reikėtų įsirengti saulės kolektorius", – svarstė pašnekovas. Per sezoną šeima sunaudoja apie 12–15 kub. m malkų, tiesa, jos naudojamos ir pirtelei kūrenti.

Kai ateina metas apsirūpinti kuru, šeimos galva ieško pigiausių variantų. Kadangi netoli yra miškas, A.Liatukas susitaria su miško urėdu, kad šis atvežtų rąstų – kainos, pasak vilniečio, niekada nebūna didelės. Po to malkas pats supjausto, sukapoja, išdžiovina.

"Visai neseniai gavau tris galingus uosio rąstus dovanų, jų skersmuo – maždaug 40 cm. Iš jų paruoštų malkų užteks daugiau nei pusei kitos žiemos šildymo sezono", – džiaugsmingai skaičiavo vilnietis.

Žieminė vestuvių dovana

Dovanoti medienos kurą, rodos, tampa madinga. Antai sunkvežimis malkų kauniečiams Ritai ir Dariui Rutkauskams vasarą buvo įteiktas kaip vestuvių dovana. Tiesa, malkos buvo neskaldytos, tad vyras, pasikvietęs talkos, ne vieną dieną mosavo kirviu, o moteriškos rankos krovė malkas į pašiūrę.

Naujakuriai neseniai persikėlė gyventi į naujai suręstą nedidelį namą Kauno Žaliakalnyje. Baimindamiesi, kad dovanotų malkų pavasarį gali pristigti, už 600 litų Rutkauskai nusipirko dar vieną sunkvežimį medienos.

Kiek reikės medienos visam šildymo sezonui, pora dar nežino, tačiau pirmosios šaltos dienos pareikalavo nedidelio glėbio malkų. Vieną kartą pakūrus, namuose buvo šilta kelias dienas. Juolab kad naujakuriai neiškentė neišmėginę naujojo židinio.

Židinys – ne pagrindinis šilumos tiekėjas, jis veikiau dekoratyvinis interjero elementas. Už jo stovi kietojo kuro katilas, kuris nuolat šildys namą per grindis.

Kūrenti katilą ar židinį R.Rutkauskienei, lig šiol gyvenusiai daugiabučiame name ir pripratusiai prie centralizuoto šildymo, yra smagi pramoga. Kita vertus, šios misijos kol kas mielai imasi vyras.

Už šilumą moka visus metus

Kretingoje stūksantis penkiaaukštis, ko gero, yra vienintelis tokio dydžio daugiabutis Lietuvoje, kuriam apšildyti naudojamos malkos. 32 butų namą, prie kurio sienos prisišliejęs milžiniškas kaminas, jo gyventojai pakrikštijo legendinio revoliucijos kreiserio "Aurora" vardu.

Daugiabutyje įrengtiems trims generaciniams dujų katilams "pamaitinti" per sezoną prireikia ne mažiau kaip 300 kub. m malkų. Tiesa, jau kurį laiką vienas katilas yra išėjęs iš rikiuotės.

Neoficialiu daugiabučio bendruomenės pirmininku laikomas namo gyventojas Algimantas Morkeliūnas sakė, kad, pagerėjus pastato šiluminei varžai, iš bėdos verstis įmanoma.

"Kai gyventojai pasikeitė langus, atnaujinome stogą, kuro sąnaudos sumažėjo. Žinoma, šalčiausiu metu reikėtų ir trečiojo katilo, tad, galima sakyti, balansuojame ties riba", – pripažino kretingiškis.

Priklausomai nuo oro temperatūros, kurstyti katilus tenka kas 1,5–3 valandas. Šiuo darbu pakaitomis rūpinasi patys daugiabučio gyventojai. "Dirbame visuomeniniais pagrindais – vienas kitą samdome", – šypsojosi kretingiškis.

Namo plotas siekia bemaž 2400 kv. m, iš jų apie 200 kv. m – bendro naudojimo patalpos. A.Morkeliūnas teigia, kad šildymo išlaidoms padengti už 1 kv. m būsto ploto gyventojams tenka mokėti po 1 litą per mėnesį, tiesa, šis mokestis renkamas ištisus metus.

Pašnekovas taip pat pripažino, kad taupant šildymo sezonas jų name pradedamas gerokai vėliau, o baigiamas – anksčiau nei visame mieste.

"Kurą reikėtų pirkti pavasarį, vasarą, kad iki sezono tinkamai pasirengtume. Tačiau dėl skolininkų to nepavyksta padaryti. Dalį lėšų sukaupiame iš anksto, tačiau šildymo sezono pabaigoje kyla įtampa", – pasakojo A.Morkeliūnas.

Pašnekovas pridūrė, kad tenka susidurti ir su problema, kuri nebūdinga kitiems regionams. Mat Klaipėdos krašto medienos ruošėjai, turėdami pašonėje uostą, ją mieliau tiekia į Vakarus, nes gali užsidirbti daugiau nei vietinėje rinkoje.

Buržuikos neišgelbėjo

A.Morkeliūnas sakė, kad šiuo metu daugiabutyje veikianti šildymo sistema jo name buvo įrengta maždaug prieš 14 metų. Esą kitos išeities gyventojai anuomet neturėjo.

"Anuometiniame žinybiniame šeiminiame bendrabutyje buvo įrengta katilinė su "Universal" tipo katilais. Jie kasdien surydavo po 1 t anglių. Vienam šildymo sezonui mums jų reikėdavo apie 150 t. Kai socializmas baigėsi, pasibaigė ir mūsų šiluma", – prisiminė pašnekovas.

Likimo valiai palikti kretingiškiai pirmaisiais metais bandė suktis, kaip kas išmanė – šildėsi elektra ar net įsirengė vadinamąsias buržuikas. Tačiau galiausiai vargingai išgyventa žiema sutelkė kaimynus ieškoti bendro sprendimo. Pasak A.Morkeliūno, pasiūlymų būta nuo nerealių iki utopinių.

"Mūsų namas stovi probleminėje miesto vietoje. Arti šiluminės trasos nėra. Dujotiekininkai nebuvo suinteresuoti mūsų namo prisijungti nei tada, nei juo labiau dabar, kai siaučia krizė", – tvirtino vyras.

Labiausiai gyventojams priimtino sprendimo kretingiškis dairėsi ne vienoje namų įrangos parodoje.

"Tuo metu į Lietuvą pradėti importuoti generaciniai dujų katilai. Jie naudoja dujas, pagamintas iš medienos. Jokių stebuklų čia nėra, tai labai senas metodas, net sunkvežimiai kadaise tokiu būdu važiuodavo. Kurį laiką šie katilai buvo tarsi primiršti", – pasakojo kretingiškis.

Du čekų gamybos katilus, kuriais namas vertėsi pirmuosius metus, gyventojai įsigijo ir susimontavo savo lėšomis, trečiojo įsigijimą parėmė rajono taryba.

"Šie katilai – plieniniai, jų tarnavimo laikas ribotas – apie aštuonerius metus, o mes jį jau gal dviem trečdaliais viršijome. Kai ieškau atsarginių detalių ir pasakau, kada jie pagaminti, specialistai tokių jau neberanda kataloguose", – šyptelėjo pašnekovas.

A.Morkeliūnas pripažino, kad imtis pokyčių – būtina, tačiau tai gąsdina kiekvieną litą skaičiuojančius gyventojus.

"Šiuo metu matau dvi išeitis – vėl svarstyti dėl dujų atvedimo, bet tai labai brangu. Arba reikia rinkti pinigus to paties tipo, tik jau gerokai modernesniam katilui. Reikia pripažinti, kad kūrenti malkomis bent jau kol kas apsimoka", – tvirtino pašnekovas.

Krosnys įdarbina skirtingai

Ne vien gyventojai yra pajutę šildymo malkomis ekonominę naudą. Lietuvos energijos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidiumo narys Vykintas Šuksteris pripažįsta, kad mediena yra pigiausia kuro rūšis.

Tiesa, medienos kaina nuolat kinta. Ji, pasak V.Šuksterio, seka organinio kuro kainomis, bet visuomet kainuoja pigiau nei gamtinės dujos. 2007–2008 m. medienos kaina buvo gerokai išaugusi, dabar – nukritusi maždaug perpus. Taip yra ir todėl, kad šiuo metu sumažėję pramonės poreikiai.

Tačiau šildymas malkomis turi ir trūkumų. Norint įsirengti šiuolaikišką, efektyvią sistemą individualiuose namuose, pirmiausia, kaip teigė V.Šuksteris, reikalinga didelio ploto katilinė, o joje – efektyvus kuro katilas, akumuliacinės talpyklos. Tam reikalingos nemažos investicijos.

Šiuolaikiniam, dirbančiam ir tik vakare į namus grįžtančiam žmogui geriausia, kai šildymo sistema reguliuojama automatiškai, be žmogaus įsikišimo gali veikti kelias dienas.

Kūrenant malkas paprastame katile ar tiesiog krosnyje, kuro panaudojimo efektyvumas prastas, didelė dalis šilumos energijos išeina per kaminą. Be to, kurstyti reikia dažnai, bent kelis kartus per dieną.

Kad ir kaip būtų, kūrendamas malkomis žmogus nuolat turi darbo, ir ne tik per šildymo sezoną. Vienam sezonui reikia įsigyti kone sunkvežimį medienos arba jau sukapotų malkų, jas sukrauti į malkinę ar pašiūrę, kur neužlyja, po to kaskart atsinešti ir periodiškai kūrenti, valyti pelenus, prižiūrėti kaminą.

Miestai skęstų suodžiuose

Lyginant su akmens anglimis, mediena švaresnis kuras, tačiau aplinką teršia labiau nei gamtinės dujos. Deginant malkas išsiskiria anglies dvideginis. Pasak V.Šuksterio, tai nelaikoma teršimu, nes augdami medžiai per fotosintezę jį sunaudoja medienos gamybai. Tačiau ypač prasti kuro katilai teršia aplinką anglies monoksidu, susidaro sieros oksidai.

Pavojus, kad šildytis malkomis įnikę lietuviai išnaikins visus miškus, kol kas negresia. V.Šuksterio žiniomis, kol kas Lietuvoje kurui sunaudojama tik trečdalis medienos, kuri užauga. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad lieka daug miško atliekų, kurių mūsų šalyje beveik nenaudojame. Tiesa, jos tinka tik didelėms katilinėms, tiekiančioms šilumą centralizuotai.

Lietuvoje yra ne viena centralizuota katilinė, kurioje vanduo šildomas būtent mediena. Tai būdinga ne tik gyvenvietėms. Galingos katilinės yra Vilniuje, Utenoje, Ignalinoje, Molėtuose ir kituose miestuose.

Idėja daugiabučius namus atjungti nuo centralizuoto šildymo ir pradėti kūrenti malkomis – ne itin sveikintina. Pasak V.Šuksterio, tai tiktų nebent kaimo vietovėse esantiems daugiabučiams namams.

"Jei kur nors Kauno senamiestyje namus masiškai imtų kūrenti malkomis, namų sienos būtų juodos nuo suodžių, jaustųsi smalkių kvapas", – prognozavo specialistas.

Jo žiniomis, Lietuvoje yra miestelių, kuriuose perėjimas nuo centralizuoto šildymo prie individualaus šildymo malkomis nepasiteisino. Jų gyventojai galvoja, kaip grįžti prie ankstesnio šildymo būdo.

"Tai nepasiteisino nei ekonominiu, nei gamtosauginiu požiūriu. Juolab kad reikia samdyti kūrikus, prižiūrėti katilus ir t.t.", – teigė V.Šuksteris.

Malkos – nedideliems namams

Kokia kuro rūšis yra perspektyviausia – LEKA prezidiumo narys vienareikšmiško atsakymo neturi. Norint išsirinkti ekonomiškiausią šildymo būdą, pasak jo, reikia atsižvelgti, kokio dydžio namas, ar toli yra komunikacijos, įvertinti kitus rodiklius.

"Individualiems namams, jei šeimininkai nebijo įdėti savo darbo, malkos yra išties ekonomiškas kuras, ypač jei tam pasitelkiamos naujausios technologijos", – patarė specialistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad mediena taip pat efektyviai naudojama centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Medienos kaina, perskaičiavus į sąlyginį kurą, yra maždaug du kartus mažesnė nei gamtinių dujų. Tiesa, medienos kūrenimo įrangai reikalingos didesnės investicijos, be to, susidaro didesnės amortizacijos išlaidos, tad galutinis sutaupymo efektas dviejų kartų nesiekia.