Liaupsės lietuvio Londone neužlaikys

„Be jokių abejonių – planuoju grįžti į Lietuvą! Manau, kad mano įgyta patirtis ir žinios bus daug naudingesnės čia“, – savotiškus įžadus davė neseniai pasaulinį architektūros apdovanojimą pelnęs jaunas lietuvis, šiuo metu gyvenantis Londone.

Mažiau sąnaudų ir atliekų

28-erių Povilas Čepaitis tiek bakalauro, tiek magistro diplomą įgijo Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), o antrąsias magistrantūros studijas baigė Londone, Architektūros asociacijos (AA) architektūros mokykloje (Architectural Association School of Architecture).

P.Čepaitis su bendramoksliais LLuisu Enrique, Diego Ordoñezu ir Carlosu Pilesu neseniai pelnė apdovanojimą už baigiamąjį magistro darbą – vadinamąją efektyvią sistemą „Cast on Cast“. Ji skirta sudėtingos geometrijos betoniniams elementams gaminti.

„Gavome net du apdovanojimus: pirmąją vietą “Ateinančios kartos„ (“Next Generation„) kategorijoje Europos regione ir trečiąją vietą “Pasaulinių inovacijų„ (“Global Innovation„) kategorijoje. Apdovanojimas yra tiek simbolinis, tiek ir piniginis. Be abejo, pripažinimas, kurio mano su kolegomis parengtas projektas susilaukė, yra didžiausia paskata tęsti pradėtus darbus“, – „Kauno dienai“ sakė P.Čepaitis.

Minėta sistema, pasak autoriaus, gali būti pritaikyta labai plačiai. Pritaikius tokį betoninių elementų gamybos metodą, būtų gerokai sumažintos sudėtingų komponentų gamybos sąnaudos ir atliekos. „Tai nemaža problema šiuolaikinės architektūros industrijoje. Tikimės, kad jau netolimoje ateityje ši graži idėja virs pramoniniu produktu, šiuo metu bendradarbiaujame su keliomis susidomėjusiomis kompanijomis“, – planais dalijosi jaunas architektas.

Mokė architektūros grandai

Šveicarijos betono gamintoja kompanija „Holcim“ už tvarią architektūrą apdovanojimus skiria nuo 2005-ųjų. Kas trejus metus rengiamo konkurso tikslas – išrinkti ir plačiai pristatyti projektus, kurie praplečia supratimą apie tvarią statybą, skatina fizinės, socialinės aplinkos kokybę ir ekonominį racionalumą, kartu ir architektūros estetinę kokybę.

Tarptautinis konkursas vyksta dviem etapais: pirmiausia projektai varžosi pasaulio žemynų lygiu, nugalėtojai keliauja į pagrindinį pasaulinį finalą. Lietuvio ir jo kolegų projektas pernai nurungė visus europiečius. „Studijuodamas Londone itin susidomėjau tiriamaisiais darbais. “Cast on Cast„ yra būtent toks projektas“, – pridūrė lietuvis.

Paprašytas palyginti savo studijas Lietuvoje ir Londone, P.Čepaitis teigė, kad studijos VGTU yra labiau techninės, inžinerinės.

„Galima būtų pasakyti, kad tai yra praktiška, vokiško tipo mokykla. AA architektūros mokykla yra labiau orientuota į socialinį, kultūrinį, netgi politinį diskursus. Labiau išplėtotos teorinės studijos, ypač skatinamas konceptualumas“, – komentavo lietuvis.

AA architektūros mokykla, pridūrė pašnekovas, yra viena seniausių ir prestižiškiausių šios srities mokyklų pasaulyje, joje dėsto arba yra ją baigę daug žymių pasaulio architektų – Remis Koolhaasas, Zaha Hadid, Richardas Rogersas.

„Studijos šioje mokykloje man buvo neįkainojama patirtis, nes tik nedaugelis mokyklų suteikia galimybę mokytis tiesiogiai iš architektūros meistrų“, – džiaugėsi lietuvis, kuris jau baigė studijas ir darbuojasi vienoje Londono architektūros studijoje. Jos įkūrėjas yra garsus architektas, menininkas, inžinierius ir mąstytojas Cecilis Balmond'as.

Londonas paviliojo ne vieną

P.Čepaičio žiniomis, Londone dirba nemažai lietuvių architektų, didžioji jų dalis – mokslus baigę Lietuvoje.

„Londonas suteikia jaunam architektui puikių galimybių tobulėti, daug pasaulinių kompanijų turi čia savo biurus. Kita vertus, ir konkurencija čia daug didesnė. Todėl, pavyzdžiui, pradėti savarankišką karjerą galimybės yra gana menkos. Atlyginimai, be abejo, didesni nei Lietuvoje, tačiau ir pragyvenimas nepalyginamai brangesnis“, – atviravo lietuvis, šiais arba ateinančiais metais planuojantis grįžti į Lietuvą.

Apdovanotoji „Cast on Cast“ sistema, pasak P.Čepaičio, galėtų būti pritaikyta ir Lietuvoje, jei tik tam būtų rinka ir gamintojas. Architektūros komponentai galėtų būti pritaikyti fasadams, interjero apdailai, stogo dangoms ir kitkam. Taip pat, jauno architekto teigimu, nagrinėjama galimybė šiuos komponentus taikyti kaip konstrukcinius – jie galėtų būti plytos arba bloko atitikmuo.

„Ši sistema nuo egzistuojančių produktų skiriasi tuo, kad komponentai nėra plokšti ar stačiakampiai, bet iš esmės – bet kokios formos“, – pridūrė P.Čepaitis.