Kvartalų renovacija – ne panacėja?

Nors tai toli gražu ne novatoriška, apie plataus masto daugiabučių modernizavimą itin aktyviai prabilta pastaruoju metu, tokią iniciatyvą pareiškus Druskininkų, vėliau – Ignalinos savivaldybėms. Idėja imtis ištisų gyvenamųjų kvartalų atnaujinimo atrodo patraukli, tačiau ar išties reali?

Klaidinga strategija

Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas neabejoja, jog šiandien renovacijos situacija būtų visiškai kitokia, jei ji būtų vykusi ne centralizuotai, o deleguota savivaldybėms.

„Tačiau Vyriausybė turbūt pasirinko klaidingą strategiją ir dabar mato, kad šio proceso centralizuotai išjudinti nepavyko, todėl bandoma suinteresuoti savivaldybes. Buvo priimta naujų įstatymų, tarkime, kad savivaldybės ar jų administratoriai galėtų imti paskolas gyventojų naudai, vis dėlto esminių palengvinimų nėra – nei padidinti skolos limitai, nei suteikta institucinė parama, ar skiriamos papildomos lėšos. Tik tiek, kad savivaldybės gali imtis investicinių planų – parengti daugiabučiams pagerinimo priemonių sąrašą“, – vardijo pašnekovas.

Tad ir Druskininkų atveju, S.Gentvilo teigimu, kompleksinis pastatų modernizavimas reiškia ne daugiau kaip savivaldybės iniciatyvą parengti tam tikrų dokumentų paketą. O ar toliau sėkmingai judės renovacijos vežimas, bet kokiu atveju priklausys nuo pačių gyventojų.

Projektai – per 100 namų

„Be jų sutikimo renovacija neįmanoma, nes juk kredito riziką prisiima gyventojai. Savivaldybė savo ruožtu gali padaryti tik du dalykus – parengti techninius bei investicinius projektus“, – kalbėjo uostamiesčio savivaldybės atstovas.

Šia prasme Klaipėda taip pat galėtų pasigirti kvartalinės renovacijos ketinimais.

Kartu su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra uostamiesčio savivaldybė ateinančių metų vasarį turėtų parengti techninius projektus 120-čiai prioritetinio kvartalo daugiabučių. Jis aprėps teritoriją tarp Bangų gatvės, Šilutės plento, Kauno gatvės bei Taikos prospekto.

„Tada, parengę investicinius projektus, gyventojai galės apsispręsti, kurias priemones įgyvendinti – renovuoti stogą, modernizuoti šilumos punktą ar panašiai. Tiek Druskininkų, tiek Kauno atveju galioja lygiai tas pats sprendimas, tik tiek, kad šių miestų savivaldybės įsipareigojo parengti ir investicinius projektus. Tačiau visos renovacijos kontekste tai yra greitai įgyvendinamas ir nebrangus dalykas“, – teigė S.Gentvilas.

Pašnekovo skaičiavimu, techninis projektas vienam namui atsieitų apie 100 tūkst., o investicinis – 2–3 tūkst. litų.

Dviračių išradinėti nereikia

Apie 150 mln. litų savivaldybė ketina investuoti ir į šios teritorijos sutvarkymo darbus – bus gerinama socialinė, transporto infrastruktūra, atnaujinami parkai, sporto aikštynai ir panašiai. Dalį lėšų, anot S.Gentvilo, ketinama pritraukti iš ES fondų.

„Bet kokiu atveju savivaldybė neturi įgaliojimų investuoti į privatų turtą. Esminis dalykas – kad patys gyventojai norėtų renovacijos. O pagrindinės finansavimo schemos jau sugalvotos, – kalbėjo pašnekovas. – Štai Miško gyvenamajame kvartale bus renovuota beveik pusė ir nemažų namų, ir čia nereikėjo jokio savivaldybės įsikišimo – žmonės sąmoningesni, galbūt dauguma jaunesnio amžiaus.“

Mero patarėjo įsitikinimu, renovacijai nemotyvuoja ir gaunamos kompensacijos už šildymą bei nereglamentuota nuomos rinka – Lietuvoje gausu nuomojamų būstų ir vargu ar nuomotojui rūpi, kokias sąskaitas moka jo nuomininkas.

„Manau, kad žmonėms, kurie gauna kompensacijas už šildymą, renovacija visiškai nerūpi. Tačiau kodėl mokesčių mokėtojų pinigais turi būti remiami tie, kurie turi nuosavą būstą – jie nesugeba apsispręsti dėl renovacijos, o visi kiti turi investuoti į jų turtą. Turi turtą – turi problemą, nes jį reikia prižiūrėti“, – aiškino pašnekovas.

Nešiltino fasado

Kurį laiką valstybės parama pasiryžusiesiems renovacijai siekė 50 proc. Šiandien 15 proc. atnaujinimo projekto vertės finansinė parama skiriama, pasiekus 20 proc. energinio sutaupymo, jei sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc., kompensuojama 30 proc. atliktų rangos darbų.

Nors gyventojai viliojami patraukliomis palūkanomis, nemaža dalis jų pripažįsta, jog daugelio metų įsipareigojimai bankams kelia nuogąstavimų.

Uostamiesčio Kooperacijos gatvės 3A gyventojas Danielius įsitikinęs, jog kokybiškesniam ir taupesniam gyvenimui užtikrinti nereikia milžiniškų investicijų. Klaipėdiečio manymu, svarbiausia neišleisti šilumos pro nesandarius langus ir duris bei modernizuoti šilumos sistemą – būtent tai esą ir buvo įgyvendinta šiame name.

„Mūsų namo fasadas net nėra apšiltintas, tačiau už šildymą mokame perpus pigiau nei kaimyninių namų gyventojai. Tiesiog nešildome oro ir galime pasireguliuoti šildymą. Todėl jei senuosiuose namuose būtų renovuota tik šildymo sistema, pakeisti langai ir durys, žmonės jau daug sutaupytų“, – aiškino pašnekovas.

Pirmąjį šio sezono mėnesį už šildymą 55 kv. m buto savininkas sumokėjo 35 litus, nors būste esą nuolatos palaikoma 19–21 laipsnio šiluma. Vyro skaičiavimu, per ketverius metus į renovaciją investuotos gyventojų lėšos jau atsipirko.