Vos kelios dešimtys kauniečių pernai mėgino pasinaudoti teise gauti būsto kreditą su valstybės parama. Tai yra keturis kartus mažiau nei užpernai ir septynis kartus mažiau nei 2007 m.

Savivaldybės neatakavo

Pernai išduotos vos 22 pažymos, suteikiančios teisę gauti valstybės paramą būstui įsigyti, o prieš kelerius metus šis skaičius siekdavo pusantro šimto ir dar daugiau. Tačiau bankui pateikus minėtą pažymą dar nereiškia, kad šis duos norimo dydžio paskolą pagal gaunamas pajamas.

"Žinot, bankai labai sunkiai išduoda paskolas, žmonės neima", – pastebėjo Kauno miesto savivaldybės Privatizavimo skyriaus vedėja Audronė Griškonienė.

Finansų ministerijos duomenimis, 2009 m. Specialiojoje valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programoje valstybės paramai teikti (būsto kredito draudimo įmokoms ar jų daliai apmokėti, subsidijoms teikti, anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti) valstybės biudžete skirta 16,3 mln. litų. Iki 2009 m. gruodžio 1 d. iš jų panaudota 15,06 mln. litų. Tiesa, iš jų būsto kredito 10 ir 20 proc. subsidijai padengti, preliminariais duomenimis, panaudota tik 4,26 mln. litų.

Jaunai šeimai – iki 30 tūkst. litų

"Pažymas ėmė jaunos šeimos, kurios galbūt dar turi papildomų pajamų, kurių "nesimato". Jei iš 2 tūkst. litų reikia išgyventi keturiems asmenims, mes pažymą išduodame. Bet bankas pagal tokias pajamas paskolos nebeduotų", – spėjo A.Griškonienė.

Pretenduoti į valstybės paramą būstui įsigyti pernai galėjo asmenys be šeimos, kurių grynosios metinės pajamos 2008 m. neviršijo 27,5 tūkst. litų, o turtas – 40,3 tūkst. litų. Dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos turėjo neviršyti 38,5 tūkst. litų, turtas – 81,9 tūkst. litų.

Keturių ir penkių asmenų šeimos grynosios metų pajamos turėjo būti ne didesnės nei 46,2 tūkst. litų, turtas – 109,2 tūkst. litų. Šešių ir daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui turėjo būti ne didesnės nei 7,92 tūkst. litų, turtas vienam asmeniui – iki 26 tūkst. litų.

Valstybės remiamas būsto kreditas asmeniui be šeimos siekė iki 180 tūkstančių litų. 300 tūkstančių litų suma galėjo būti suteikiama dviejų ir daugiau asmenų šeimai.

Dviejų ar trijų asmenų šeimos, kurioje tėvai yra iki 35 metų amžiaus, galėjo tikėtis iki 10 proc. valstybės subsidijos. Taigi, maksimali subsidija galėjo būti 30 tūkst. litų.

Neįgalios šeimos, našlaičių šeimos, taip pat šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, galėjo gauti iki 20 proc. valstybės paramos būstui įsigyti.

Teiks subsidijas ir šiemet

Finansų ministerija pripažįsta, kad sumažėjus kreditų prieinamumui, mažėjant gyventojų pajamoms, kur kas atsargiau vertinama kreditų paėmimo rizika, todėl kreditų teikimo procesas yra sulėtėjęs. Nepaisant to, tokią lengvatinių kreditų teigimo tvarką žadama taikyti ir ateityje.

Teigiama, kad šios paramos tikslas yra sudaryti palankesnes sąlygas mažas pajamas turinčioms šeimoms ir asmenims nuosavam būstui pirkti, statyti, rekonstruoti. Siekiama, kad dauguma žmonių patys galėtų įsigyti savo būstą, remti asmenis, kurie dėl nepakankamų pajamų negali apsirūpinti būstu.

"Tarptautinės institucijos yra pripažinusios, kad, valstybės biudžeto požiūriu, tokia valstybės paramos forma yra ekonomiškai pagrįsta ir efektyvi priemonė skatinant žmones įsigyti būstus asmeninės nuosavybės teise. Ši programa yra ilgalaikė ir tęstinė. Be to, valstybė yra įsipareigojusi žmogui, paėmusiam valstybės remiamą būsto kreditą, bet kuriuo metu suteikti subsidiją ir apmokėti būsto kredito dalį, kai tik atsiranda teisė ja pasinaudoti, todėl naikinti šios valstybės paramos formos nenumatoma", – teigė Finansų ministerijos atstovai.